Vyriausybė švelnina praėjusią savaitę pristatytus ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19 asmenys galėtų naudotis viešuoju transportu, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau laisvalaikio ir pramogų vietos, viešojo maitinimo įstaigos, barai ir klubai, taip pat didesnės nei 1,5 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvės gali likti neprieinamos.
Iš viso šalyje yra 227 prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės, iš jų – tik 11 viršija 1,5 tūkst. kv. metrų ploto.
„Didesnio ploto parduotuvės turi ir didesnius lankytojų srautus. O dažnai maisto prekių parduotuvė tam tikruose rajonuose, ypač regionuose, yra vienintelė parduotuvė, kurioje žmonės gali nusipirkti maisto prekių.
Kol kas šiame projekte nėra numatytas mechanizmas, kaip veiktų galimybių paso tikrinimas. Jau su apsauginių kaukių ribojimais mūsų darbuotojai patiria daug streso, nes neatsakingi pirkėjai visą pyktį dėl jų privalomo dėvėjimo išlieja būtent mūsų personalui.
Be to, manome, kad tokiam tikrinimui reikės ir papildomų darbuotojų, o tai lems papildomų kaštų augimą“, – portalui lrytas.lt komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ situacija kiek kitokia. Iš viso šalyje yra 252 šios parduotuvės ir 82 iš jų viršija 1,5 tūkst. kv. metrų plotą. Galimybių paso neturintieji alkani neliks, bus galima patekti į 170 „Maxima“ parduotuvių.
Bus galima patekti ir į 34 nustatyto prekybinio ploto neviršijančias „Rimi“ parduotuves didžiuosiuose ir mažuosiuose miestuose. Iš viso Lietuvoje yra 71 „Rimi“ parduotuvė.
„Lidl“ klientai iš viso nebus nuskriausti – šiuo metu Lietuvoje veikia 56 „Lidl“ parduotuvės 22 šalies miestuose ir visų jų plotas siekia tik 1,4 tūkst. kv. metrų.
Prekybininkai siūlo 2,5 tūkst. kv. metrų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė apskritai nėra patenkinta dėl Vyriausybės numatomo 1,5 tūkst. kv. metrų prekybinio ploto ribojimo.
„Sprendimas buvo priimtas nesitariant su mumis“, – sakė ji.
„Matyt, valdžia nori apriboti kai kurias maisto prekių parduotuves, nes jų asortimente galima rasti ir nebūtinųjų prekių. Tai yra tiesa. Kuo didesnė parduotuvė, tuo ten daugiau ir ne maisto prekių: kosmetikos, drabužių“, – svarstė valdžios sprendimą ji.
Anksčiau prekybininkai teikė siūlymą, kad galimybių paso nebūtų reikalaujama lankantis būtinųjų prekių parduotuvėse, o ribojimai būtų taikomi tik nebūtinosiomis prekėmis prekiaujančioms prekybos vietoms, nepriklausomai nuo jų ploto. Taip pat siūlė, kad galimybių paso būtų reikalaujama norint patekti į didžiuosius prekybos centrus, kurie viršija 10 tūkst. kv. metrų plotą.
Galiausiai prekybininkai prašymą dėl prekybinio ploto sumažino iki 2,5 tūkst. kv. metrų ir tikisi, kad šis jų pasiūlymas dar bus priimtas.
Galutinį sprendimą dėl ribojimų Vyriausybė priims trečiadienį.
