Nuo karantino pabaigos praėjo kone keturi mėnesiai, ir tik dabar Vyriausybė žengė žingsnį link smulkiųjų prekybininkų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas.
Pavasarį, kai pagaliau buvo leista atverti parduotuves, smulkieji prekeiviai buvo apdalinti pažadais, kad tuoj tuoj sulauks Vyriausybės paramos, kurios jiems verkiant reikėjo mokesčiams už nuomą bei komunalines paslaugas sumokėti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“ pakeitimą Vyriausybei žadėjo pateikti gegužę, o padarė tai birželio pabaigoje. Dabar, baigiantis vasarai, pagaliau jis patvirtintas.
Neturi apyvartinių lėšų
Smulkieji prekeiviai yra bene vieninteliai, kuriems valdžia atsuko nugarą per antrąjį karantiną, prasidėjusį pernai lapkritį ir pasibaigusį gegužės 1-ąją.
„Vyriausybė mus privertė nutraukti prekybą prieš pat šaltąjį sezoną. Ir keturis mėnesius maitino tik 260 eurų išmoka, neleisdama dirbti.
Esame įstumti į milžinišką nuomos bei komunalinių mokesčių skolą“, – yra sakę pagal individualios veiklos pažymą dirbantys smulkieji prekeiviai.
Kone 30 metų „Urmo“ bazėje drabužiais prekiaujanti Levita Luobikienė pasakojo, kad prekyba po karantino, palyginti su pernykščiu sezonu, buvo smukusi apie 60 proc., o skolos už nuomojamą prekybos plotą vis augo.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame antrajame paramos verslui pakete buvo numatytos trys priemonės: parama individualiai dirbantiems, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijos.
Bet pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems smulkiesiems prekeiviams, kurie tai daro ne turgavietėse ir ne prekybos centruose, pinigų paramos krepšyje nebuvo palikta“, – priminė L.Luobikienė.
Prisikaupė didelių skolų
Pasak L.Luobikienės, per keturis priverstinio nedarbo mėnesius už porą prekybos zonų, užimančių 19 ir 11 kv. metrų plotą, jos skola „Urmui“ buvo pasiekusi 4500 eurų.
Taigi kartu su komunaliniais ir administravimo mokesčiais, kurie per karantiną niekur nedingo, atmetus „Urmo“ miestelio teikiamą nuomos nuolaidą, mėnesio įmoka siekė 1100 eurų.
„Taip, mes, dirbantys individualiai, gaudavome 260 eurų išmoką.
Tačiau ji juk ne nuomai skirta – už tuos pinigus mes turėjome pragyventi“, – priminė pašnekovė.
Pagaliau nutarė pagelbėti
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui, kad smulkiesiems prekybininkams ir kitiems individualią veiklą vykdantiems verslininkams subsidijų forma būtų kompensuojamos ir su patalpų nuoma bei jų eksploatavimu susijusios išlaidos.
Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik juridiniai asmenys.
„Stengiamės atsižvelgti į visas verslininkų pastabas, kad pagalba vykdantiesiems individualią veiklą būtų kuo tikslingesnė.
Skelbsime naujus kvietimus paramai gauti, pagal kuriuos bus skiriamos kompensacijos nuomos sąnaudoms padengti ir subsidijos iki šiol jų negavusiems asmenims veiklos likvidumui palaikyti. Tam numatėme daugiau kaip 14 mln. eurų“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal pakeistą priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“ koncepciją, individualiai dirbantiems asmenims bus kompensuojama iki 70 procentų su patalpų nuoma ir jų eksploatavimu susijusių išlaidų, patirtų nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
Parama likvidumui palaikyti individualiai dirbantiems pagal pažymą asmenims bus susieta su 2019 m. apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o dirbantiems pagal verslo liudijimą asmenims – su sumokėto nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio suma.
Kompensacijoms daliai pastoviųjų išlaidų padengti numatyta 12 mln. eurų, o veiklos likvidumui palaikyti – 2,4 mln. eurų.
