„Elektros kaina komerciniams vartotojams tiesiogiai susieta su didmenine kaina biržoje, kuri vien per šiuos metus nuo sausio iki liepos padidėjo 65 proc. Tai apčiuopiamas brangimas, didinantis prekių ir paslaugų savikainą“, – sakė „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Vieno didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis teigė, kad, palyginti su pastaruosius penkerius metus mokėta mažiausia elektros kaina, liepą ji jau buvo triskart didesnė.
„Paprastai „Norfai“ per mėnesį elektra, neįskaičiuojant jos skirstymo kainos, kainuoja apie 300 tūkst. eurų, tačiau už liepą gavome maždaug 800 tūkst. eurų, arba puse milijono eurų didesnę sąskaitą. Tai yra tikrai daug. Jei elektros brangimas laikytųsi vienerius metus, tai sugeneruotų iš viso apie 6 mln. eurų papildomų kaštų. Kaip įmonės tvarkosi su tokiomis išlaidomis, priklauso nuo jų situacijos.
Mes niekad neskubame tuoj pat susirinkti papildomų pajamų iš vartotojų, amortizuojame išlaidų pakilimą, todėl pirkėjai elektros pabrangimo galutinėje prekės kainoje rytoj nepajus. Tačiau, jei elektros kainų kryptis nesikeis, kaip ir kiti verslai, prie šio klausimo turėsime grįžti ir priimti sprendimus“, – sakė D.Dundulis.
Jo nuomone, brangstanti elektra paskatins verslą peržiūrėti savo poziciją į nuosavus elektros gamybos pajėgumus.
„Buvome pradėję diegti saulės elektrines atskirose parduotuvėse, tačiau laikantis ankstesnėms elektros kainoms investicijų atsipirkimas buvo gana vangus. Bet šiuo metu jau pradedame mąstyti saulės jėgainių vertėtų įsirengti daugiau, nes susiklosčiusioje situacijoje jos gali atsipirkti. Toks didelis elektros brangimas neabejotinai paskatins verslą investuoti į energijos gamybos šaltinius“, – prognozavo D.Dundulis.
„Šiemetinis kainų šuolis atrodo ypač drastiškas lyginant su 2020 metais, kuomet didmeninės elektros kainos kiek sumažėjo. Visgi verta žinoti, kad pasaulyje fiksuojamos ilgalaikės elektros energijos brangimo tendencijos, tad 2020-aisiais įvykusios kainų korekcijos buvo labiau nuokrypis nei norma.
Bet kokiu atveju, per metus triskart pakilusi didmeninė elektros kaina kai kuriems verslams gali sukelti šoką – visiškai neguodžia tai, jog šiuo atžvilgiu mes, kaip šalis ar Baltijos regionas, nesame išimtis Europos ar pasaulio mastu“, – kalbėjo A.Zatulinas.
Elektros kainas itin šokdina pabrangęs iškastinis kuras, nuo kurio panaudojimo elektros gamybai vis dar labai priklausomos daugelio šalių ekonomikos, nepaisant ES pasirinkto judėjimo Žaliojo kurso link.
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, dar antrąjį 2020 metų pusmetį komerciniams vartotojams taikomos elektros kainos buvo didžiausios per šešerius metus. Pernai liepą-gruodį Lietuvoje ji sudarė 0,901 euro už kWh.
„Eurostat“ duomenimis, antrąjį praėjusių metų pusmetį aukščiausia kaina elektrą pirko Vokietijos (0,1818 euro/kWh) bei Italijos (0,1514 euro/kWh), pigiausiai – Švedijos (0,0588 euro/kWh) ir Danijos (0,0686 kWh) komerciniai elektros vartotojai.
