Būsimos smarvės išsigandę vietos gyventojai sukilo ne tik prieš verslininkų planus, bet ir prieš Šiaulių rajono valdžią, esą tyliai ir itin skubiai laiminusią mėšlo perdirbimo gamyklos statybas jų kaimynystėje.
Apie Bijūnėlių kaime suplanuotas smardaus objekto statybas vos prieš kelias savaites atsitiktinai sužinoję Kuršėnų, taip pat aplinkinių kaimų gyventojai tikina, kad jų interesų visiškai nepaisoma.
Anot vietos žmonių, apie jų pašonėje atsirasiančią jėgainę jie sužinojo tik tuomet, kai Šiaulių rajono valdžia jau buvo leidusi pakeisti žemės sklypų, kuriuose iškils nepageidaujamas objektas, paskirtį.
Gyventojai stebisi: įprastai tokios procedūros užtrunka mėnesių mėnesius, o šįkart viskas esą įvyko žaibiškai – trumpiau nei per savaitę. Tokia skuba sukėlė įtarimų, ar iš būsimos mėšlo perdirbimo gamyklos neturės naudos ir patys rajono vadovai.
Pagrūmojo ir bendražygė
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Antano Bezaro vadovaujamos savivaldybės skubėjimas pasirodė įtartinas net Šiaulių krašto apygardoje į Seimą išrinktai mero politinei bendrakeleivei Rimai Baškienei.
Grįžusi iš būsimos jėgainės pristatymo parlamentarė socialiniame tinkle pripažino pagalvojusi apie būtinybę tobulinti įstatymus taip, kad panašių dalykų ateityje būtų galima išvengti.
R.Baškienei užkliuvo, kad leidimas keisti žemės paskirtį išduotas savivaldybės administracijos vadovo įsakymu, o viešasis interesas atsidūrė paskutinėje vietoje.
„Todėl ir kėliau klausimą, kodėl nebuvo tariamasi su bendruomene, savivaldybės tarybos nariais. Stebėjausi, ar galima per savaitę žemės ūkio paskirties žemę pakeisti ne į paprasto statinio, o į tokio išskirtinio – būsimo dujų gamybos objekto – statybų paskirtį. Pasirodo, galima. Operatyviai sprendžiami klausimai – pagirtina!“ – ironizavo R.Baškienė.
Politikė pripažino, kad šiuo atveju tyliai ir greitai veikusi rajono valdžia formaliai gal ir nepažeidė įstatymų, bet esą galėjo bent iš mandagumo informuoti tarybos narius, pasidomėti, ar apie planuojamas statybas žino bendruomenė.
Pasigedo diskusijų
Šalia būsimos biojėgainės gyvenančius žmones ypač piktina, kad apie planuojamas milžiniškas statybas jie sužinojo tik netyčia pamatę nedidelį skelbimą vidury laukų.
Anot Pakumulšių bendruomenės pirmininkės Editos Vilkienės, dar labiau stebina, kad apie būsimą objektą visiškai nieko nežinojo nei seniūnija, nei rajono tarybos nariai.
„Vis dėlto tai ne šiaip paprastas statinys. Šalia atsiras gamykla, į kurią iš visos Lietuvos atvežtas gyvulių mėšlas čia virs dujomis.
Vilkikai su mėšlu važiuos per Kuršėnus, kitas gyvenvietes, kels triukšmą, bus daug smarvės. Manau, kad diskusijos dėl vietos tokiai gamyklai turėjo prasidėti dar prieš keičiant žemės paskirtį, o ne tuomet, kai jau padėti parašai“, – svarstė E.Vilkienė.
Verslininkai įtikinėjo
Sklypus šalia Kuršėnų įsigijusi neseniai įsteigta bendrovė „Pažangi energija“ užsimojusi per metus perdirbti apie 85 tūkst. tonų žemės ūkio atliekų: žaliųjų, bioskaidžių, energetinių augalų, bet didžiąją dalį sudarys gyvulių mėšlas.
Iš mėšlo per metus planuojama pagaminti maždaug 3 mln. kubinių metrų pažangiųjų biodegalų – iki gamtinių dujų lygio išgrynintų biodujų, kurios vėliau bus transportuojamos šalia einančia magistraline dujų trasa.
Verslininkai, pasitelkę mokslininkus, gyventojus įtikinėjo, kad naujas objektas jų gyvenimo kokybės nė kiek nepablogins, – esą gamyba vyks visiškai uždarai, mėšlas bus gabenamas sandariose priekabose, jokių kvapų nebus justi.
Atvirkščiai – iš šio objekto esą bus vieni privalumai. Bet E.Vilkienė teigė, kad gyventojai šiomis kalbomis nepatikėjo. Bendruomenė viliasi, kad mėšlo perdirbimo gamyklai arti gyvenamųjų namų nepavyks gauti leidimo.
„Bet, aišku, matant, kaip greitai verslininkams pavyko pakeisti sklypų paskirtį, kyla visokių minčių ir apie tai, ar taip pat greitai nebus išduotas ir poveikio aplinkai vertinimas“, – nuogąstavo bendruomenės lyderė.
Valstietis nesuinteresuotas?
Gyventojų įtarimus, kad prie jų nepageidaujamo objekto rankas bus prikišusi ir valdžia, kursto ir tai, jog Šiaulių rajono meras A.Bezaras yra stambus ūkininkas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis politikas turi galvijų ūkį, be to, yra deklaravęs, kad jo žmona Birutė Bezarienė darbuojasi jų dukros Viktės Valkerės ūkyje.
A.Bezaras taip pat priklauso Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai, ne vienus metus vadovavo šiai organizacijai.
Bet Šiaulių rajono meras „Lietuvos rytą“ tikino, kad iš jo ūkio galvijų mėšlas nebus gabenamas į būsimą gamyklą, taigi asmeniškai jis iš to jokios naudos esą neturės: „Dėl mano gyvulių mėšlo ta gamykla absoliučiai nereikalinga. Mano galvijai ganosi ant gilaus kraigo ir mes visą mėšlą iškratome šalia esančiuose nuosavuose laukuose.“
Tiesa, A.Bezaras negalėjo atsakyti, ar kitiems galvijus auginantiems asociacijos nariams iš būsimos gamyklos nebus naudos. Meras teigė su jais to neaptarinėjęs.
„Be to, mūsų krašte net nelabai ir yra mėsinių galvijų ūkių. Nemanau, kad galvijų mėšlas sudarys didelę dalį perdirbamos žaliavos. Gal didesnis interesams yra tiems, kurie augina kukurūzus ar cukrinius runkelius“, – svarstė meras.
Gynė valdžios sprendimus
Šiaulių rajono vadovo tvirtinimu, prieš gamyklą sukilusių gyventojų reiškiami priekaištai nepagrįsti, nes savivaldybė esą nepadarė jokių teisės pažeidimų.
„Savivaldybės administracija prašymą leisti pakeisti žemės paskirtį privalėjo išnagrinėti per dešimt dienų. Kitokio pasirinkimo mes neturėjome, bendrajame plane numatyta, kad šioje teritorijoje galima pramonės objektų statyba.
Savivaldybės administracijos vadovas Gipoldas Karklelis yra labai pareigingas žmogus ir labai nustebčiau, jei jis darytų ką nors neteisėto“, – pabrėžė A.Bezaras.
Meras taip pat aiškino, kad negali įgyvendinti gyventojų reikalavimo sukviesti tarybos narius ir atšaukti jau priimto sprendimo dėl žemės sklypo paskirties keitimo. To esą įstatymai nenumato.
Nors valstiečių atstovas pripažino, kad kol kas yra daug neatsakytų klausimų dėl būsimo objekto, jis nesąs ir didelis gamyklos priešininkas.
Meras pasakojo pats lankęsis panašiuose objektuose Vokietijoje ir didelės grėsmės nematęs. Anot jo, tokių jėgainių ten yra šalia gyvenviečių, fermų.
A.Bezaras neigė kalbas, jog savivaldybės atstovai galėjo prisidėti prie gamyklai tinkamų sklypų paieškos, bet neslėpė, kad rajono valdžia suinteresuota būsimomis investicijomis.
Politikas priminė, kad rajono gyventojai anksčiau buvo sukilę ir prieš kitą objektą – įmonei „Toksika“ priklausančią pavojingų atliekų tvarkymo aikštelę: „Tada ten irgi vyko streikai, piketai, o dabar visi kuo puikiausiai susibendravę. Beje, jėgainės atsiradimą palankiai vertina ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai.“
Pradėjo kalbėti kitaip
Vis dėlto netrukus po šio pokalbio su „Lietuvos rytu“ meras viešai paskelbė, kad yra išvien su visuomene: „Savivaldybė nederina projektinių pasiūlymų užduoties, nustatė biodegalų gamyklos projekto spragų.“
Anot Šiaulių rajono vadovo, projekto plėtotojai privalės surengti papildomą viešinimą, o svarbiausia – turi numatyti žaliavų pristatymo maršrutus.
„Aktyvūs piliečiai organizuoja parašų rinkimą prieš šios gamyklos statybą. Bet ir be parašų labai aiškiai žinau daugelio jūsų nuomonę šios įmonės atžvilgiu. Turiu ir savo labai aiškią nuomonę – manau, jog ši gamykla planuojama per daug arti miesto, vyraujant vakarų vėjams nemalonių kvapų gali būti. Manau, kad ne tam gražiname, puoselėjame ir puošiame Kuršėnus“, – aiškino A.Bezaras.
Įmonė pateikė komentarą
Bendrovės „Pažangi energija“ direktorius Laimonas Cvirka, trečiadienį pasirodžius publikacijai, pakomentavo situaciją.
„Suprantame bendruomenės susirūpinimą – natūralu, kad šiame etape kyla daug klausimų, į kuriuos esame pasirengę atsakyti. Deja, taip pat pasitaiko ir neteisingų skleidžiamų mitų apie tokius projektus, kurių dar nėra Lietuvoje, tačiau jie jau yra įprasta praktika kitose ES valstybėse.
Suprantame, kad didžiausią susirūpinimą vietos gyventojams kelia nemalonių kvapų kontrolė. Visa pažangiųjų biodegalų gamybos linija bus uždara – nuo žaliavų patekimo į liniją, iki biodujų valymo įrenginių, į kuriuos dujos pateks uždarais vamzdynais.
Tai reiškia, kad kiekviename etape bus užtikrinama, kad nesklistų jokie nemalonūs žaliavų kvapai. Projekte bus naudojamos pažangiausios technologijos ir modernūs įrenginiai, griežtai laikomasi tarptautinių standartų ir aplinkosauginių bei kt. reikalavimų.
Tuo, kad tai įmanoma efektyviai užtikrinti, galima įsitikinti šalyse, kuriose tokie projektai yra įprasta praktika – pvz. Vokietijoje, kur kartais tokios jėgainės yra įsikūrusios net ir visiškai greta gyvenamųjų namų.
Šie projektai paprastai vystomi vietovėse, kuriose gausu dirbamų žemės plotų, regionas turtingas tiek žemės, tiek ir gyvulininkystės ūkiais ir juose susidarančiomis organinėmis atliekomis. Pasirinkta vieta Bijūnėliuose yra būtent tokia – projektas padės spręsti opią organinių atliekų iš žemės ūkio sektoriaus problemą Šiaulių regione.
Remiantis duomenimis, Šiaulių apskrityje metinis žaliavų kiekis, lyginant su planuojamu sunaudoti pažangiųjų biodegalų linijoje žaliavų kiekiu, yra didesnis 31 kartą, Šiaulių rajone – didesnis beveik 5 kartus“, – atsiųstame laiške komentavo įmonės direktorius L.Cvirka.
