Statistikos departamento duomenimis, per metus atlyginimai išaugo 12 proc. Privačiame sektoriuje didėjo 13 proc., o viešajame – 10 proc. Tai, pasak „INVL Asset Management“ ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės rodo, kad ekonomikos atsigavimas tebevyksta. Tam įtakos turėjo ir metų pradžioje padidinta minimali mėnesinė alga, kilę atlyginimai mokytojams, gydytojams ir kitiems viešojo sektoriaus atstovams.
„Atsigaunant ekonomikai ir veikloms, kurios pernai buvo priverstos sustoti, šiuo metu reikia papildomų darbo rankų. Natūralu, kad dalis darbdavių darbuotojus vilioja aukštesniais atlyginimais, tačiau darbuotojų trūksta“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Atlyginimų augimas, ekonomistės teigimu, yra ne tik privalumas, tačiau ir grėsmė šalies ekonomikai. Pasak jos, sparčiai augant verslams, dalis jų neišgali staigiai prisitaikyti prie pokyčių, todėl didėja sąnaudos, gaminant tą pačią prekę ir nuolat patiriant aukštesnius kaštus.
Tačiau kainos kelti, pasak ekonomistės, Lietuvos verslai negali dėl aukštos konkurencijos tarptautinėse rinkose. Verslininkai turi galimybę automatizuoti gamybos procesus, kad sumažintų priklausomybę nuo darbo jėgos. „Kitu atveju, bus labai sunku eksportuoti. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, tai yra labai svarbu“, – pabrėžė ekonomistė.
Pasak jos, gera žinia ta, jog Lietuva per pastarąjį penkmetį keičiasi – didina ekonomikos dalį, „kur atlyginimai nėra problema“, ir kuria aukštą pridėtinę vertę. „Kur yra aukšta pridėtinė vertė, produkcija ir jos kainų augimo erdvė yra gerokai didesnė“, – pabrėžė ekonomistė.
Patarė, kaip sutaupyti
Pajamas didinti ekonomistė siūlė ir taupant. Pasak I.Genytės-Pikčienės, žmonės yra linkę spontaniškai išlaidauti, todėl siekiantiems sutaupyti reikėtų kontroliuoti išlaidas bei turėti atsarginių santaupų, iš kurių nebūtų imami pinigai: „Reikia turėti ilgalaikio taupymo kišenę – sąskaitą banke, investiciją, kur patekę pinigai kelio atgal ilgai nerastų“.
Kiekvienas namų ūkis, ekonomistės teigimu, pirmiausia turėtų rūpintis būstu, santaupomis netikėtiems atvejams ir senatvei bei vengti greito vartojimo. „Tai susiję su apranga, mados dalykais, maistu. Reikėtų įsivesti higieną ir savęs paklausti, ar tikrai reikia pirkti naują daiktą, ar galima išsiversti su turimu“, – siūlė ekonomistė.
Netrukus prasidėsiančios studijos, ekonomistės manymu, taps iššūkiu studentams. Ar šie gebės teisingai panaudoti finansinius išteklius, priklausys nuo iki tol įgyto finansinio raštingumo: „Jei iki tol studentai turėjo galimybių vykti į keliones, stovyklas ir ten kontroliuoti savo išlaidas, tada sugebės“.
Ekspertė patarė studentams nesusigundyti didmiesčio siūlomomis pramogomis: „Studentiško gyvenimo atsikąsti galima, bet neprivalu dalyvauti visur ir nuolatos, nes didmiesčiai tokį gyvenimą siūlo nepaliaujamai“.
I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad pirmąjį mėnesį studijuoti atvykusiems jaunuoliams bus sudėtinga kontroliuoti išlaidas – numatyti, kokia dalis jų bus skiriama maistui, kokia pramogoms, todėl patarė įsivesti rutiną ir jos laikytis.
