Tai reiškia, kad infliacija yra visu procentiniu punktu didesnė nei tikslinis Europos Centrinio Banko (ECB) lygis – 2 procentai.
Pastarąjį kartą 3 proc. infliacija fiksuota 2011 metų lapkričio mėnesį, nors ekonomistai tvirtina, kad šis padidėjimas yra susijęs su koronaviruso pandemijos padariniais ir bus trumpalaikis.
Rugpjūčio mėnesio infliaciją daugiausia lėmė 15,4 proc. išaugusios energijos kainos, palyginti su 14,3 proc. augiu mėnesiu anksčiau.
Konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas Reynoldsas mano, kad infliacija 19 narių turinčioje euro zonoje „per ateinančius mėnesius gali dar labiau pakilti“.
„Tačiau taip yra dėl laikinų veiksnių, kurie kitais metais turėtų išnykti, o iki 2022 metų pabaigos bendra ir pagrindinė infliacija bus gerokai mažesnės nei 2 proc.“, – teigė analitikas.
ECB kol kas atmeta nerimą dėl kylančių vartotojų kainų ir teigė, jog tęs savo ilgalaikę skatinimo politiką, skirtą padėti paskatinti ekonomikos atsigavimą.
Prieš vasaros pertrauką ECB vadovė Christine Lagarde teigė, jog bankas išliks „kantrus“ padėdamas blokui išgyventi sveikatos krizę, o tai reiškia, kad pagrindinės palūkanų normos kol kas liks žemos.
Nepaisydamas to, kad infliacija jau kelis mėnesius viršija tikslinį lygį, ECB nesumažino 1,85 trln. eurų vertės specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimčių.
Itin laisvomis ECB pinigų politikos priemonėmis siekiama išlaikyti pigius kreditus euro zonoje, kad būtų skatinamos išlaidos ir investicijos.
