Bankininkai negali skųstis ir darbuotojais Kaimanų Salose, kurių kiekvienas uždirba iki milijono eurų pelno. Tad kaip jiems gali prilygti statistinis Europos banko darbuotojas, kurio sukuriamas pelnas siekia tik 51,4 tūkst. eurų?
Tačiau priežastys – anaiptol ne darbštumas. Kaip parodė ataskaita, nuo 2014 metų, kai didžiausi Europos bankai pradėjo skelbti finansinius rodiklius pagal atskiras valstybes, padėtis ne ką tepasikeitė – rinkos milžinai toliau linkę pelną perkelti į valstybes, kuriose jis mažiau apmokestinamas.
Vidutinis Europos bankų pelno mokestis – apie 25 proc., tačiau Liuksemburge jis tesiekia 15 proc. Tad nieko stebėtino, kad Vokietijos finansų rinkos lyderis „Deutsche Bank“ šioje šalyje gauna net didžiąją dalį savo pelno, nors šioje šalyje dirba mažiau nei procentas visų banko darbuotojų.
Ataskaitos duomenimis, labiausiai pažengęs šioje srityje yra britų HSBC, kuris lengvatinių mokesčių zonose uždirba net 58 proc. savo pelno. Didžiąją dalį – Honkonge, kuriame pelno mokestis sudaro vos 11 proc. Vos mažesnę dalį pelno egzotiškesnėse valstybėse registruoja ir Italijos „Monte dei Paschi“, kurį šios šalies vyriausybė prieš keletą metų išgelbėjo metusi milijardus eurų. Iš viso buvo išanalizuotos 36 didžiausių Europos bankų ataskaitos.
Paaiškėjo, kad, be Britų Mergelių salų, Kaimanų ar Honkongo, ES bankininkai taip pat mėgsta ir Katarą ar Airiją, nes mokesčio tarifas čia nesiekia 10 proc., o Kuveite ar Bahamose jis išvis mažesnis nei 5 proc.
Liepą dvidešimt ekonominiu požiūriu galingiausių pasaulio šalių sutarė, kad ateityje bus įvestas vienodas tarifas pelnui, gaunamam konkrečioje valstybėje. Manoma, kad jis galėtų siekti mažiausiai 15 proc.
Daugiausia naudos iš jo gautų tos šalys, kuriose didieji bankai labiausiai išplėtoję savo veiklą. Apskaičiuota, kad esant vienodam mokesčiui Jungtinės Karalystės iždas kasmet pasipildytų papildomai milijardu eurų, Prancūzijos – 340 mln., Vokietijos – 50 mln. eurų.
