Šis naujausias žingsnis užbaigiant dujotiekį žengtas Europai susiduriant su energijos krize – labai sumažėjus gamtinių dujų atsargoms ir smarkiai pakilus energijos kainoms.
„Pirmosios dujotiekio „Nord Stream 2“ gijos pildymo dujomis procedūra prasidėjo“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ pranešime.
„Ši gija bus palaipsniui pripildyta siekiant sukurti reikiamą apimtį ir spaudimą, būtinus vėlesniems techniniams bandymams“, – nurodė Šveicarijoje registruota kompanija, kurios vienintelė faktinė akcininkė yra Rusijos dujų milžinė „Gazprom“.
„Dujotiekis buvo pastatytas ir nepriklausomai sertifikuotas pagal galiojančius techninius ir pramonės standartus, kad būtų užtikrintas patikimas ir saugus jo eksploatavimas. Antrosios gijos paleidimas tęsiamas“, – rašoma operatorės pranešime spaudai.
Operatorė nurodė, kad informaciją apie „tolesnius techninius žingsnius“ paskelbs vėliau.
„Nord Stream 2“ ne vienus metus provokuoja Europos sostinių nesutarimus ir kelia įtampą tarp bloko ir Vašingtono.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Rugsėjo pradžioje Vokietijos federalinė tinklų agentūra pranešė gavusi dokumentus „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimui kaip nepriklausomos dujų transportavimo įmonės.
Anksčiau „Gazprom“ pareiškė ketinanti pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas praėjusį mėnesį skelbė, jog šiais metais Rusiją su Vokietija per Baltijos jūrą jungiančiu vamzdynu gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tačiau rugsėjo viduryje Maskva pripažino, jog vokiečių reguliuotojų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius – iki šių metų pabaigos.
Šį projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
Tačiau projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
