Premjerė pritaria, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų įsivežimo procedūros galėtų būti paprastesnės, tačiau mažesnes algas už nekvalifikuotą darbą gaunančių žmonių atsivežimo proceso lengvinti nėra prasmės.
„Kai kalbame apie žmones, kuriems už darbą mokama „kukliau“, tas įvežimas nėra negalimas ar neegzistuojantis. Yra kvotos, yra procesai, bet kažkodėl norima, kad tie procesai būtų iki nulio supaprastinti“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, supaprastinus žemos kvalifikacijos darbuotojų įsivežimo į Lietuvą procedūras, darbdaviai galės prisivilioti pigios darbo jėgos, tačiau tai neskatins šalyje likti pačių lietuvių.
V.Ščiavinsko nuotr.
„Reikėtų vengti tokio proceso, kai mūsų žmonės išvažiuoja į Vakarus dirbti tų pačių darbų už didesnį atlyginimą, todėl, kad darbdaviai čia vis dar sugeba rasti žmonių, kurie atvažiuoja ir dirba už pigiau. Tai nėra tai, ko mes siekiame savo ekonomikos transformacija. Mes siekiame aukštesnės pridėtinės vertės, aukštesnių atlyginimų, aukštesnių pajamų ir didesnės gerovės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Leidus darbdaviams įsivežti už mažesnius atlyginimus sutinkančius dirbti Lietuvos ekonomikai didelės paskatos nebus, kadangi užuot investavę į darbuotojų įgūdžius ir darbo technologijas, darbdaviai rinktųsi samdyti daugiau menkai apmokamų žmonių dirbti primityvesnėmis sąlygomis, pažymi premjerė.
Susiję straipsniai
Jos teigimu, užuot vadinus darbuotojus tinginiais dėl esą žemo našumo, darbdaviai turėtų skirti daugiau dėmesio jų kompetencijų kėlimui ir darbo sąlygų tobulinimui.
„Žmonės nėra tinginiai, žmonės pagal valandas dirba daug. Produkto sukuria mažai. Kodėl? Čia atsakymas yra taip pat ir darbdavių pusėje – investicijų, technologijų, procesų. Toje pusėje, kurioje, vis dėlto, yra darbdaviai“, – mano I. Šimonytė.