Kartu svarstytas pasiūlymas leisti dujų tiekėjams daugiau dujų įsigyti dvišalėmis sutartimis, o ne gamtinių dujų biržoje. Šiuo metu dvišaliais sandoriais galima įsigyti tik iki pusės visų perkamų dujų.
Už Elektros energetikos ir Gamtinių dujų ir Energijos rinkos įstatymų pakeitimų paketą balsavo 66 Seimo nariai, susilaikė 50, o prieš nebalsavo niekas. Parlamentui liko tik priimti įstatymų pakeitimus.
Seimo Ekonomikos komiteto parlamentarų pritarimo pirmadienį taip pat sulaukė Prezidentūros siūlymas suteikti teisę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) įpareigoti dujų tiekėjus bent kartą metuose informuoti tarybą apie tai, kaip valdomos dujų kainų rizikos ir nustatyti tarifai yra pagrįsti.
Pasak pasiūlymą praeitą savaitę pristačiusio prezidento vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus visos su energijos kainų kilimu susijusios rizikos negali būti tiesiog perkeltos ant vartotojų pečių, todėl dominuojantis tiekėjas turi teikti profesionalią informaciją, kaip diversifikuojamas gamtinių dujų portfelis.
Lietuvoje gamtines dujas tiekia 10 įmonių, iš kurių tik „Ignitis“ aptarnauja buitinius vartotojus. Kitos devynios bendrovės dujas tiekia tik komercijai.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį antradienį susidariusią situaciją energetikoje pavadino tobula audra. Pasak ministro, energijos išteklių kainų krizė ilgai tęstis neturėtų ir pavasarį kainos turėtų kristi dvigubai. Jo teigimu, ateityje turėtų didėti dujų pasiūla iš Norvegijos, Jungtinių Valstijų.
Vis dėlto, įstatymų pakeitimai sulaukė opozicijos atstovų kritikos dėl esą pavėluotų ir netinkamų sprendimų. Kaip Eltai anksčiau sakė Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys, siūlomi sprendimai nėra idealūs, tačiau nesiimant veiksmų dabar gyventojų finansinė situacija taps dar sudėtingesnė. Jis sutinka, kad jau prasidėjus šildymo sezonui bet koks tolesnis veiksmų atidėliojimas bus skausmingas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas tikino, kad Vyriausybė atitinkamus veiksmus galėjo žengti dar antroje vasaros pusėje, esą Ministrų Kabinetas tuomet į kainų klausimus kištis neketino. „Tačiau praėjus ketvirčiui metų, rudenį, mes jau kalbame apie tai, kad Vyriausybė skubos tvarka ieško kažkokių sprendimų, kaip vis dėlto tą klausimą spręsti. Akivaizdu, kad pavėluota“, – Eltai sakė L. Savickas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Arvydas Nekrošius taip pat pritarė, kad dabar skubos tvarka teikiamus pakeitimus reikėjo daryti vasarą, kadangi jau tada buvo galima numatyti, kad metų pabaigoje energijos išteklių kainos ženkliai augs.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimai leis Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) sustabdyti elektros kainų augimą vartotojams ties 20 proc., taip išvengiant 51 proc. kainų šuolio. Susidariusį skirtumą planuojama išdėstyti iki 2027 m. pabaigos. Pakeitimais taip pat pusei metų būtų pratęsiamas II elektros rinkos liberalizavimo etapas, nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinkusiems suteikiant galimybę nuspręsti iki 2022 m. liepos 1 d.
Pasak D. Kreivio, iš 750 tūkst. II etape dalyvaujančių vartotojų tiekėją pasirinko tik kiek daugiau nei trečdalis, o iki naujų metų nespėję to padaryti už elektrą turės mokėti 25 proc. brangiau. Šiame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti turi 1–5 tūkst. kWh elektros energijos per metus suvartojantys gyventojai.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais siūloma leisti stabdyti gamtinių dujų kainų augimą šildymui ties 30 proc., o viryklėms – 20 proc. Prognozuojama, kad nepriėmus pataisų dujų kaina atitinkamai augtų 83 proc. ir 51 proc. Kainų padidėjimas būtų išdėstomas per penkerius metus, o tikslias kainų lubas nustatytų VERT.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisos leis šilumos gamintojams daugiau nei 50 proc. dujų įsigyti dvišalėmis sutartimis, o ne gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“. Šiuo metu biržoje privaloma pirkti bent 50 proc. dujų.
