Dešimtyje seniūnijų yra trijų kategorijų kapinės – veikiančios, riboto veikimo, neveikiančios – ir jas visas iki Vėlinių ir Visų šventųjų būtina apžiūrėti, sutvarkyti, lapus sugrėbti.
Karsakiškio seniūnijos seniūnė Rima Jaškūnienė pasakojo, kad kapines stengiasi nuolat prižiūrėti, nors seniūnijos teritorijoje jų daug.
„Turime kapinių prižiūrėtoją, kuri vadovauja darbams. Prieš Visus Šventuosius į talką pasikviečiame pagalbininkus iš Užimtumo tarnybos. Turime du etatus – mums padeda tvarkyti kapines.
Be to, padeda asmenys, atliekantys visuomenei naudingus darbus. Darbų gausa priklauso nuo metų laikų, o lapai krenta kiekvieną rudenį, bet su jais bandome susitvarkyti“, – aiškino seniūnė.
Svetimiems dar nedalija
Pasak Karsakiškio seniūnės, pasitaiko jų seniūnijos teritorijoje esančiose kapinaitėse ir neprižiūrimų kapų.
„Juk yra senų kapų, neveikiančių arba riboto veikimo. Ten tik lapus nugrėbiame, o vasarą žolę nupjauname. Taip laikinai prižiūrime. Tačiau mūsų seniūnijoje dar nepasitaikė, kad tektų atiduoti neprižiūrimas kapavietes svetimiems. Stengiamės surasti artimuosius, be to, laidojimo vietų pakanka ir imtis drastiškų veiksmų neteko. Juolab kad tokia procedūra užtrunka ilgai“, – teigė R.Jaškūnienė.
Suveža atliekas iš namų
Karsakiškio seniūnijos seniūnė aiškino, kad kaip ir po kiekvienų Vėlinių, šiukšlių prie kapų susikaupia daugiau.
„Prie kapinių turime konteinerius ir stiklo, ir žaliosioms atliekoms, ir kitoms. Nemažai išvežame atliekų, bet problemų turime ne su šiukšlėmis iš kapinių, o kad žmonės suveža buitines atliekas iš namų. Atvežami ir paliekami nebenaudojami čiužiniai, baldai, padangos ir netgi sauskelnės. Tos šiukšlės ir yra problema“, – pasakojo R.Jaškūnienė ir prašė žmonių neteršti kapinių iš namų suvežtomis buitinėmis šiukšlėmis.
Ieško artimųjų
Karsakiškio seniūnijos kapinių prižiūrėtoja Regina Karvelienė nuoširdžiai aiškino, kad darbo pakanka.
„Vien veikiančių kapinių, kuriose laidojami žmonės – per keturiolika. Ir neveikiančių nemažai, panašiai tiek pat. Todėl darbo pakanka – praktiškai kiekvieną dieną esu vis kitose kapinėse, o dabar pagrindinis darbas sugrėbti lapus, sutvarkyti šiukšles. Pačių žmonių palaidojimo vietų netvarkau, tai daro jų artimieji. Kadangi kaimo kapinaitėse medžių pakanka, gali atsitikti ir taip, kad iki Vėlinių nespėsiu apsisukti – teks po Visų Šventųjų kariauti su nukritusiais lapais“, – pasakojo R.Karvelienė ir teigė, kad kartais ieško žmonių, kurie netvarko artimųjų kapų, bet juos surasti pakankamai sudėtinga.
Pasak kapų prižiūrėtojos, žmonės tvarko kapavietes ir nėra labai apleistų kapų.
„Nors Karsakiškio seniūnijoje kapų nemažai, bet spėjame jų prižiūrėti, o jeigu reikia, seniūnija skiria ir pagalbininkus arba nuveža į labiausiai nutolusius kapus. Kai daugiau žmonių nuvažiuojame, tai vienus kapelius sutvarkome per dieną“, – sakė R.Karvelienė.
Nemoka rūšiuoti
Miežiškių seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Linas Janilionis sako, kad jo priežiūroje – aštuoniolika kapinių.
„Tai kartu ir veikiančios, ir neveikiančios kapinės. Vasaros metu daugiausia tenka žolę, medžių šakas pjauti arba tvarkyti nuvirtusius medžius. Prieš Vėlines pagrindinis darbas – sutvarkyti nukritusius lapus. Blogiausia yra su žmonėmis, kurie nemoka rūšiuoti atliekų. Žaliąsias atliekas meta į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius arba atvirkščiai. Pastatyti konteineriai stiklui, bet ir į juos metama kas papuola. Po to tenka rūšiuoti atliekas, todėl darbo pakanka“, – neslėpė L.Janilionis ir teigė, kad esant poreikiui tvarkyti kapus padeda pašalpas gaunantieji, bet iš jų kartais mažai naudos.
Prižiūri ekologiškai
Naujikų kapinaitėse tėčio kapavietę tvarkantis Raimondas laikraščiui „Tėvynė“ sakė, kad dažnai į kapus atvažiuojąs.
„Ne tik prieš Vėlines. Gyvename netoliese – Paliūniškyje, todėl be problemų galime su žmona atvažiuoti. Dabar atvažiavome kapavietę sutvarkyti prieš Vėlines, bet dar ne visas gėles sodinsime. Stengiamės ekologiškai prižiūrėti. Radome gyvų gėlių puokštę, bet dar nepirkome – per anksti. Daug žvakių nedegsime – negalime apkrauti kapo žvakėmis. Geriau mintimis pabūti su Anapilin iškeliavusiuoju, prisiminti“, – teigė vyras.
Kapo neperkrauna
Panevėžietė Stasė pasakojo, kad taipogi dažnai apsilanko Naujikų kapinėse.
„Prieš metus palaidojau vyrą, todėl atradus laiko, o jo turiu nemažai, vis atvažiuoju. Dabar tvarkau prieš Vėlines. Nenoriu perkrauti kapo, todėl rinkausi viržius ir amžinai žaliuojančius spygliuočius krūmelius. Jie neauga aukšti, todėl neužgoš paminklo. Beje, šiose kapinėse palaidotas ne tik mano vyras, bet ir jo artimi giminės. Šiose apylinkėse labai daug gyvena Vidugirių, todėl apėjus kapelius galima įsitikinti, kad palaidoti kone vien Vidugiriai. Kartais žmonės stebisi ir mano, kad tai Vidugiriams priklausančios kapinės“, – šypsosi moteris.
Teikia paslaugas ir rajone
Kapaviečių tvarkymo paslaugas teikiančios „Pilkapis.lt“ vadovė Žydra Štuopinienė pasakoja, kad sulaukia prašymų sutvarkyti kapavietes net Kristaus Karaliaus katedros ir Šilaičių kapinėse, bet tenka vykti ir į rajono kapines – Ramygaloje, Krekenavoje, Naujamiestyje ir kitur.
„Daug žmonių nebegyvena Panevėžyje ir rajone arba tiesiog neturi galimybės bei laiko aplankyti artimųjų kapų. Pastebime, kad nemažai jaunų žmonių nori sutvarkyti, atnaujinti senolių kapus, kas, mūsų nuomone, yra džiugu ir kilnu. Taip pat į mus kreipiasi senyvo amžiaus žmonės, kurie nėra pajėgūs atsivežti, pakeisti skaldos, dažnu atveju net ir atvykti į pačias kapines“, – mintimis dalijosi Ž.Štuopinienė.
