Kaip Eltai sakė R.Varkulevičius, matant, kaip tvirtėja Taivano ir Lietuvos politiniai santykiai, tokiais pat žingsniais toliau turės stiprėti ir ekonominis bendradarbiavimas. Taivano investicijos, pašnekovo nuomone, Lietuvos ūkiui būtų ypač reikšmingos diegiant inovacijas ir pereinant prie žaliosios ekonomikos.
„Taivanas yra technologijas eksportuojanti valstybė ir pati turi sprendinius. Tas galėtų Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės plėtrą paspartinti. Galų gale ir tų tradicinių pramonės šakų energijos panaudojimo, pramonės procesų optimizavimui, viešojo sektoriaus intensyvesniam skaitmeninimui, medicinos pertvarkai Taivanas turi puikų sprendimų. Ir esant tokiai gana grėsmingai geografinei situacijai jis sugeba vystytis“, – mano R.Varkulevičius.
Vis dėlto, pasak LPPAR prezidento, nors Taivano verslo atstovus domina galimybės investuoti į Lietuvos finansines ar aukštąsias technologijas, tokias kaip tiksliosios mechanikos ar lazerių, dėl investicijų gali tekti varžytis su kitomis Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėmis. Prieš kelionę į Lietuvą delegacijos aplankytos Slovakija ir Čekija, kaip ir kaimyninės valstybės, dalį investicijų, pavyzdžiui į puslaidininkių pramonės plėtrą, nuo Lietuvos gali nukreipti, neatmeta R.Varkulevičius.
„Labai dideli konkurentai kai kuriose srityse, pavyzdžiui, automobilių pramonėje. Čekija turi ir savo „Škoda“ gamybą ir kitų automobilių, o puslaidininkiai yra viena iš sričių, kur, kaip mes sakom, jie yra konkurentai. Ir Latvija konkurentai, ir Lenkija, ir Čekija, kuri turi pamatines industrijas, kurių bazėje dabar Taivanas investuos“, – sako jis.
Tačiau, pabrėžia LPPAR prezidentas, konkurencijos pernelyg sureikšminti nereikėtų. Jo nuomone, Lietuvai naudingos ne tik stambios Taivano investicijos, bet ir siūlomi technologiniai sprendimai, padėsiantys efektyvinti dabartinę šalies pramonę.
„Bet mes nesiruošiame su savo pramonės formatu užimti viso pasaulio. Mums užtenka labai nedidelių postūmių, kai kur net sprendimų, kurie būtų panaudoti efektyvinant mūsų gamybą. Sako, kad energetikos ištekliai taps labai brangūs. Tad gal reikėtų susimąstyti, kaip juos taupyti ir daugiau energijos pasigaminti patiems iš saulės, vėjo, kitų sprendinių. Taivanas tą dalyką daro“, – pažymi R.Varkulevičius.
Darbo rankų klausimas taip pat opus
LPPAR prezidentas tikina pastebįs galimybių pritraukti pačias Taivano įmones steigti savo filialus Lietuvoje, tačiau tam labiausiai koją kiš nežinomybė dėl darbo jėgos.
„Turbūt pamatinė problema ta, kad mes turime labai ribotus žmogiškuosius išteklius. Migracija šiandien neleidžia pasiimti geriausių protų ir efektyviausių specialistų. Be žmonių nėra jokios nei industrijos, nei inovacijų. Taivano verslo atstovai tikisi, kad užtikrinsim ne tik gebėjimus, bet ir tam tikrą žmogiškojo resurso buvimą. Nenorėčiau to vadinti konkurenciniu silpnumu, bet tą klausimą reikia spręsti. Tų resursų būtų galima surasti ir kaimyninėse valstybėse“, – sako R.Varkulevičius.
Pasak jo, pritraukus Taivano įmonių ir sukūrus konkurencingų darbo vietų, Lietuva galėtų tapti patrauklia netgi Vakarų Europos specialistams.
„Žinoma, jei kyla bendras lygis, jei atsiranda Taivano atstovybės kompanijos, turėsim pamatinę galimybę prisitraukti tų pačių specialistų ir iš Vakarų Europos. Čia nėra kokie nors dideli stebuklai“, – teigia R.Varkulevičius.
Trijų dienų vizitas baigėsi
Penktadienį Taivano verslo atstovų delegacija baigė savo viešnagę Lietuvoje. Tris dienas trukusio vizito metu tarp Lietuvos ir Taivano pasirašyti šeši memorandumai: dėl Taivano ir Lietuvos puslaidininkių talentų ir tyrimų programos, tarp Nacionalinio „Sun Yat-sen“ universiteto Kristalų tyrimų centro ir Lietuvos fizinių mokslų ir technologijų centro, dėl palydovinės technologijos bendradarbiavimo žuvininkystės srityje tarp „NanoAvionics“ ir Taivano nacionalinės kosmoso organizacijos.
Dėl bendradarbiavimo biotechnologijų srityje bendrą sutarimą pasirašė Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas, „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. Kartu dirbti taip pat sutarė Taivano eksporto-importo bankas bei „Invega“.
Vizito metu įvyko daugiau nei 200 delegacijos ir Lietuvos verslininkų abipusių verslo susitikimų, delegacija lankėsi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir įvairiose Lietuvos įmonėse.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vizito metu atskleidė, kad Taivanas gali Lietuvoje atidaryti puslaidininkių gamyklą.
Tuo tarpu Taivano nacionalinės plėtros ministras Ming-Hsin Kung trečiadienį paskelbė apie salos planus dar šiais metais Vilniuje įsteigti ekonominę atstovybę.
