„Ši problema egzistuoja. Mes bendraujame su partneriais Europoje“, – sakė pareigūnas, pavadindamas numatomus veiksmus „ne visiškai teisėtais“ ir pridūręs, kad „Europos partnerių vykdomas Baltarusijos aviacijos dusinimo procesas tęsiasi“.
Ar tai reiškia, kad kelias į Europą per Baltarusiją bus visiškai uždarytas? Prie ko prives Baltarusijos atjungimas nuo pasaulinės aviacijos duomenų sistemos?
Ar toks sprendimas būtų stiprus smūgis Baltarusijos aviacijai? Ar užsienio kompanijos galės skristi į Baltarusiją?
To tinklapis zerkalo.io paklausė aviacijos specialisto, telegramų kanalo „OtVinta|Baltarusijos aviacija“ autoriaus Jegoro (savo pavardės jis nepanoro atskleisti).
– Kas yra AIS (EAD) ir kaip ji veikia? Ar tai tarsi aviacijos intranetas su visais duomenimis apie civilinę aviaciją Europoje?
– Greičiau ją galima vadinti savotišku aviacijos navigatoriumi, kuriame sukaupta informacija apie visas spūstis ir avarijas kelyje, nemokamas stovėjimo vietas ir pan.
Jei išskaidysime santrumpą, viskas paaiškės. Pradėkime nuo EAD. E – Europos. A – tai AIS (angl. Aeronautical Information Service). Ji naudojama norint lėktuvui suteikti visą informaciją, kurios reikia saugiai iš taško A nuskirsti į tašką B. D – duomenų bazė. Taigi EAD yra Europos oro navigacijos informacijos duomenų bazė.
Informacija iš šios duomenų bazės perduodama kaip integruotas oro navigacijos informacijos paketas (IAIP), kurį sudaro šie elementai:
AIP (Aeronautical Information Publication) – tai valstybių duomenys apie tai, kur ir kaip gali skristi civiliniai lėktuvai;
AIP priedai – tai laikini AIP pakeitimai (pavyzdžiui, laikini skrydžių draudimai tam tikrose oro erdvės zonose);
AIC (Aeronautical Information Circulars) – su skrydžių sauga ir kitais oro navigacijos aeronautikos, techniniais, administraciniais ir teisiniais klausimais susiję pranešimai;
NOTAM (pranešimas pilotams) – telekomunikacijų priemonėmis siunčiami pranešimai. Dažniausiai – informacija apie pavojų. Tai gali būti pranešimai apie vykstančius oro šou ar raketų paleidimus, praskrendančius paukščių pulkus, neveikiančius kilimo ir tūpimo takus;
PIB (angl. Pre-Flight Information Bulletin) – prieš skrydį parengta NOTAM informacija.
– Ši sistema būtina ar galima skristi ir be jos?
– Tai privalomas atributas visoms šalims, kurios yra „Eurocontrol“ (Europos oro navigacijos saugos organizacija) narės. Jai priklauso dauguma Europos šalių, Baltarusija ir Rusija – ne), juk ant kortos pastatyta skrydžių sauga. Tačiau AIS sistema turi analogų. Pavyzdžiui, Rusijos oro navigacijos duomenų bazė vadinama „Arnad“.
– Ko „Belaeronavigacija“ negalės, jei bus atjungta nuo sistemos?
– Perduoti ir gauti naujausią AIS informaciją apie pokyčius oro erdvėje ir ant žemės (kilimo ir tūpimo tako pasiekiamumas, oro koridoriai). Dėl to bus sunkiau priimti ir lydėti lėktuvus, skrendančius iš „Eurocontrol“ priklausančių šalių ir vykstančius tranzitu.
Jiems reikės atskirai pateikti vadinamąjį skrydžio planą baltarusių įmonei „Belaeronavigacija“, sulaukti iš jos patvirtinimo ir tik tada kreiptis į „Eurocontrol“, kad ši leistų kirsti Baltarusijos erdvę ir tuomet patekti į europietiškosios organizacijos aptarnaujamą zoną. Klausimas, ar kas nors tuo užsiims.
Faktiškai Baltarusija be problemų galės priimti tik lėktuvus iš Rusijos ar kokių nors kitų trečiųjų šalių, kurios nėra „Eurocontrol“ narės.
– Kaip Baltarusijos oro linijas gali paveikti tikėtinas pašalinimas iš sistemos?
– Viskas paprasta – kelias į Europą joms bus uždarytas. Nors jis jau dabar uždarytas, tačiau kol kas tai – tik rekomendacijos priimančiosioms šalims. Kitaip tariant, Europos oro uostams nerekomenduojama priimti baltarusiškų lėktuvų. Atjungus nuo AIS, šis draudimas iš esmės taps techninis.
Nors čia yra spraga: teoriškai informaciją iš Europos oro erdvės galima gauti per tarpininkus, o tada pateikti skrydžio planą nuo sienos su Baltarusija. Pavyzdžiui, navigacijos bazes bus galima pasiekti per tokias įmones kaip „Jeppesen“ (kompanija, siūlanti oro navigacijos informaciją, skrydžio planavimo įrankius ir pan. ), kurios akredituotos tos pačios „Eurocontrol“.
– O kas keistųsi užsienio oro linijoms, skraidančioms į Baltarusiją ar virš jos?
– Atjungus nuo sistemos užsienio aviakompanijos galės skristi į Baltarusiją arba per Baltarusiją, tačiau kiltų jau minėtų sunkumų dėl plano derinimo su „Eurocontrol“ procedūros. Skrydžiai pagal įprastą schemą taps neįmanomi.
– Ar šie pokyčiai paleistų ir krovinius gabenančias kompanijas?
– Taip, nes jie taip pat naudojasi minėta informacija. Be jos skrydis galimas tik su tais pačiais apribojimais kaip ir keleiviniams orlaiviams.
Dėl to Baltarusiją turės apskristi ir tos kelios užsienio krovinių kompanijos, kurios ir toliau naudojasi baltarusių oro erdve. Mat kai kurie, net ir po rekomendacijų aplenkti Baltarusiją, toliau per ją skrenda tranzitu, nes daryti lanką – gana brangus malonumas. Taip elgiasi daugelis Kinijos, JAV ir Europos krovininių oro linijų. Jei „Belaeronavigacija“ bus atjungta nuo AIS, jos susidurs su tomis pačiomis problemomis kaip ir keleivius skraidinančios oro linijos.
– O ar tai gali kažkaip paveikti karo aviaciją?
– Greičiausiai ne. Karinės aviacijos saugumui užtikrinti sukurta autonominė oro navigacijos informacijos teikimo Baltarusijos valstybinei aviacijai sistema, kuri veikia šalies viduje. Tai neturi nieko bendra su AIS. Taip pat būtų vykdomi tarptautiniai skrydžiai kariniais orlaiviais Nepriklausomų valstybių sandraugos ir galbūt Kinijos ribose. Tokia aviacija turi „viską savo“.
– Gal žinote pavyzdžių, kai kompanijas atjungė nuo AIS (EAD)?
– Aš apie tai nežinau. Manau, kad tai būtų išskirtinis atvejis.
