Tik gąsdina?
Nors masinių bankrotų kol kas nėra, tačiau šių metų pabaiga, kitų metų pirma pusė gali atnešti tam tikrų bankrotų skaičiaus augimo tendencijų, portalui lrytas.lt sakė Turto valdymo įmonės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Pasibaigs valstybės parama, įvairios lengvatos ir pamatysime, kad kai kuriems verslams nepavyko įveikti pandemijos išbandymo“, – mano ji.
Visgi Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, nors portalui lrytas.lt ir kalbėjo, kad kai kurios įmonės bankrutuoja dėl tiekimo grandinių sutrikimų, mat negaudamos reikiamų komponentų iš Azijos, nebegali gaminti savo produkcijos, tačiau kai kurių Lietuvos verslininkų kalbas apie bankrotą yra linkęs laikyti tik gąsdinimais
„Praeitų metų statistika rodė, kad bankrotų buvo mažiau negu iki pandemijos – valstybė teikė paramą, „Sodra“ ir valstybės biudžetai atidėjo mokesčių mokėjimą. Silpnos įmonės galėjo išsilaikyti, o Statistikos departamentas fiksuoja mažėjantį nedarbą.
Kai kurios įmonės arba verslo organizacijos skundžiasi siekdamos išsiprašyti geresnių verslo sąlygų – pavyzdžiui, kad galėtų atsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių, dar žemės ūkio bendrovės konfliktuoja su ministru dėl kokių palankesnių sąlygų“, – pastebėjo profesorius.
Auga skolos „Sodrai“
Anot „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovės Jekaterinos Rojakos, per pandemiją įmonėms atsirado nemažai galimybių papildomai užtikrinti likvidumą, kuris buvo siejamas ne tik su tiesioginėmis pinigų injekcijomis, bet ir su galimybe kurį laiką nemokėti mokesčių. Bet dėl to dabar pamažu susidaro skolos.
„Ypač skolos „Sodrai“ paskutiniu metu pradėjo labai stipriai augti. Artėja terminas, kai visos įmonės turės sudaryti įmokų mokėjimo grafikus, o toms, kurios su institucijomis nesudarys tokių sutarčių, bus pradėti skaičiuoti delspinigiai. Tam tikra dalis įmonių tada galėtų susidurti su tam tikromis likvidumo problemomis, bet kol kas tokių, dar nespėjusių sudaryti sutarčių, nėra daug – apie 10 proc.“, – įspėjo ji.
Ekspertės teigimu, per pandemiją taip pat keitėsi verslo modeliai – kai kurie stipriai skaitmenizavosi, kai kuriems nepavyko transformuotis, tad įmonės gali susidurti su pajamų generavimo problemomis.
Taip pat, neslėpė nerimo ji, ekonomikoje gana aukšta su nuolatiniais nepritekliais susiduriančių įmonių, kurių kapitalas žemesnis už 0, o išmokamos palūkanos viršija šiuo metu generuojamas pajamas, dalis – 18 proc.
„Tam tikra įmonių dalis išsilaikys ir ras sprendimus, o kita dalis pradės skelbti bankrotus. Tai turės įtakos ir darbo rinkai, tačiau paguoda, kad šiuo metu ji labai alkana. Nors bankrotai ir neatsiejama ekonominio gyvenimo dalis, tačiau norėtųsi, kad nebūtų jų lavinos“, – portalui lrytas.lt sakė J.Rojaka.
Kalbėdama apie bankrotus ir vėlavimus atsiskaityti, ji ragino įmones atkreipti dėmesį, su kuo jos dirba, kas yra jų tiekėjai, verslo partneriai, klientai ir kokios yra galimybės su jais atsiskaityti. „Nuolatinės stebėsenos ir patikros stipriai sumažina rizikas – į tai ypač reikėtų atkreipti dėmesį per ateinančius metus“, – patarė ekspertė.
Atleidžia darbuotojus
Portalas lrytas.lt primena, kad pirmadienį apie darbuotojų atleidimus pranešė dvi įmonės. Lietuviško kapitalo automobilių detalių prekybos bendrovė „Autodalys“ numato atleisti beveik visus – 23 iš 27 – darbuotojus.
Įmonės internetinėje svetainėje nurodoma, jog ji nuo spalio 22 dienos nebevykdo prekybos automobilių dalimis veiklos. Registrų centro duomenimis, 2020 metais įmonės pajamos sumažėjo 26,3 proc. iki 3,7 mln. eurų, įmonė patyrė 254,1 tūkst. nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 115 tūkst. eurų grynojo pelno.
Daugiau nei pusę darbuotojų – 20 iš 39 – numato atleisti ir Trakų rajone registruota Č.Zachaževskio mėsos perdirbimo ir konservavimo įmonė. Užimtumo tarnybos duomenimis, įmonė nurodė darbuotojus atleidžianti dėl sumažėjusių gamybos apimčių.
