Asmeninis bankrotas: užsienyje bankrutuoti neverta?

Nuo 2022 metų minimali mėnesio alga (MMA) pakils iki 730 eurų (neatskaičius mokesčių), o šis pokytis yra itin aktualus ir finansinių sunkumų turintiems Lietuvos gyventojams. Skolų prispaustiems žmonėms asmeninio bankroto galimybe Lietuvoje galima pasinaudoti, jeigu turimos skolos viršija 25 MMA. Nuo Naujųjų Metų ši suma sudarys 18 250 Eur, todėl bankrutuoti galės tik gyventojai, kurių skolos viršys šią sumą.

UAB „Stiprus žmogus“ asmeninio bankroto ekspertė Aušrinė Tilindė.
UAB „Stiprus žmogus“ asmeninio bankroto ekspertė Aušrinė Tilindė.
UAB „Stiprus žmogus“ asmeninio bankroto ekspertė Aušrinė Tilindė.
UAB „Stiprus žmogus“ asmeninio bankroto ekspertė Aušrinė Tilindė.
Lietuvoje fizinio asmens bankroto procedūros gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus.
Lietuvoje fizinio asmens bankroto procedūros gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus.
Lietuvoje fizinio asmens bankroto procedūros gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus.
Lietuvoje fizinio asmens bankroto procedūros gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-11-09 14:29, atnaujinta 2021-11-10 11:38

Susidūrus su finansiniais sunkumais ir nusprendus bankrutuoti, dažną kamuoja klausimas: kur inicijuoti asmeninio bankroto bylą lengviau, paprasčiau ir pigiau – Lietuvoje ar užsienyje? Nors internete galima rasti įvairių siūlymų, tačiau informacija apie fizinio asmens bankroto procedūrą Lietuvoje ar svetur daugeliu atveju yra itin skurdi ir nepadeda apsispręsti.

Plačiau apie galimybę bankrutuoti Lietuvoje ir svetur komentuoja UAB „Stiprus žmogus“ asmeninio bankroto ekspertė Aušrinė Tilindė.

– Kaip bankrutuoti nusprendusiam žmogui nuspręsti, kokioje šalyje pradėti asmeninio bankroto procedūrą?

– Pagal bendrąją taisyklę, žmogus gali išsikelti bankroto bylą toje vietoje, kur nuolat gyvena. Ši taisyklė taikoma kone visoje Europos Sąjungoje. Įrodyti nuolatinę gyvenamąją vietą netgi ne visais atvejais būtina privaloma nuolatinės gyvenamosios vietos registracija. Juk būna ir taip, kad būstą žmogus nuomojasi, o nuomotojas nesutinka patvirtinti nuomininko registracijos vietos. Tad jei žmogus gyvena Lietuvoje, čia dirba, turi šeimą – jam nėra jokių kliūčių fizinio asmens bankroto bylą išsikelti Lietuvoje.

– O jei žmogus yra išvykęs dirbti arba gyventi į užsienį?

– Tokiu atveju verta pasvarstyti, ko pats žmogus norėtų. Jei jis savo ateities planus sieja su Lietuva, į užsienį išvyko tik trumpam, kad ir neapibrėžtam laikotarpiui – pabandyti užsidirbti dėl turimų skolų, tuomet kelti bankroto bylos Lietuvoje taip pat niekas nedraudžia. Ypač tuo atveju, jei Lietuvoje žmogaus vis dar laukia artimieji. Joks teismas neatsisakytų žmogui iškelti bankroto bylos vien dėl laikino gyvenamosios vietos pasikeitimo, o teisminėje praktikoje tokių atvejų gausu.

– Internete galima rasti informacijos apie tai, kad užsienyje bankrutuoti paprasčiau. Ypatingai – mūsų kaimyninėje Latvijoje. Ar tikrai taip yra?

– Anksčiau aptarti atvejai yra tie „paprastieji“, kai žmogus nori savo bankroto bylą kelti Lietuvoje, čia grįžti ir, sėkmingai pabaigus bankroto bylą, pradėti savo naują gyvenimą be skolų.

Jūsų minėta informacija apie lengvą ir paprastą asmeninio bankroto procesą užsienyje tėra mitas, kad ir labai paplitęs. Juk visur kitapus sienos „žolė atrodo žalesnė“, ar ne? Vis dėlto reikėtų labai atsargiai vertinti tokias kalbas ir jas tikrinti keliskart.

Žinoma, kai Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymu dar nebuvo įtvirtinta galimybė žmogui bankrutuoti, ši sistema jau puikiai veikė kaimyninėje Latvijoje. Ir staiga, mūsų kaimynams to visai nesitikint, šalyje gerokai padaugėjo nuolatinių gyventojų, norinčių sėkmingo ir paprasto bankroto proceso. Tarp tokių buvo ir nemaža dalis mūsų tautiečių, iškankintų pasaulinės ekonominės krizės ir norinčių kuo greičiau atsikratyti nepakeliamų finansinių įsiskolinimų. Ir daugeliui jų pavyko, kadangi tuo metu Latvijos fizinio asmens bankroto procedūra buvo labai jauna, teisminės praktikos buvo nedaug, o ir „lietuviški“ kreditoriai ne visai išmanė, kaip ir su kuo „valgomas“ bankroto procesas Latvijoje.

Šiandien, deja, situacija jau yra visai kitokia. Latvijos teismai labai greitai gali patikrinti, ar tikrai žmogus yra nuolatinis Latvijos gyventojas, ar tik fiktyviai deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ne maža dalimi prie tokios informacijos teismams pateikimo prisideda ir kreditoriai, kurie visai nenori dalyvauti fiktyvioje bankroto procedūroje.

Kokios tokio fiktyvaus proceso pasekmės? Deja, labai skaudžios žmogui: nutraukus fizinio asmens bankroto bylą kitoje šalyje dėl žmogaus nesąžiningumo, iš naujo bandyti bankrutuoti Lietuvoje nebus galima dar dešimt metų. Tenka apgailestauti, kad tokių atvejų kiekvienais metais vis daugėja.

– Ką reikėtų žinoti, jei žmogus vis dėlto nuspręstų bandyti laimę ir bankrutuoti kitoje šalyje?

– Daugeliui yra girdėtas posakis: „Skrudžas moka du kartus“. Taip paprastai būna su bankroto procesu užsienyje, ypač jei reikia padirbėti ties savo „galimybėmis“ bankrutuoti kitoje šalyje. Ką tai reiškia? Pagalvokime, juk galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą kitoje šalyje, įsidarbinti, jau net nekalbant apie išlaidas vertimams, tarpininko ir kitoms paslaugoms, siekiant atitikti kitos valstybės fizinio asmens bankroto sąlygas, – kainuoja papildomai. Ir šių papildomų įkainių nebūtų, jei žmogus nuspręstų sąžiningai ir atvirai bankrutuoti Lietuvoje.

Vis dar svarstant apie galimybę bankrutuoti užsienyje, reikėtų įvertinti, kad pačiam paprastuoju būdu įsisavinti užsienio šalyje galiojančių bankroto taisyklių nepavyks, o tai savaime lems tik dar didesnę priklausomybę nuo „pagalbininko“, kuris, kaip praktika rodo, dažnai prapuola gavęs atlyginimą už paslaugas arba susidūrus su pirmosiomis kliūtimis procese.

Atvirai kalbant, niekas negali duoti žmogui garantijų, kad asmeninio bankroto procedūra užsienyje bus sklandesnė, trumpesnė ir juo labiau – pigesnė. Ką jau kalbėti apie situacijas, kai žmogus nori bankrutuoti už Europos Sąjungos ribų: tokiu atveju net ir sėkmingai baigus asmeninio bankroto bylą, Lietuvoje (ir bet kurioje Europos Sąjungos šalyje), lauktų dar daug teisinių formalumų (kartu – ir teisminių procedūrų), kol žmogaus bankrotas būtų pripažintas ir čia (jei tai apskritai pavyktų). Deja, ši taisyklė taip pat taikoma ir iš Europos Sąjungos išstojusiai Didžiajai Britanijai.

– Taigi lietuviui geriau bankrutuoti Lietuvoje?

– Kaip ir minėjau, bankrotas užsienyje – rizikingas sprendimas. Teisininkai, bankroto administratorius, kuriuos žmogus pasirinks savo šalyje, niekur neprapuls, o kilus kokiems nors nesusipratimams, visuomet pagalbos galima ieškoti pas kitus teisininkus ar Lietuvos teismuose. Kaip tą padaryti užsienyje, kur teisinės paslaugos kainuoja kelis kartus brangiau, jau nekalbant apie vertimus į žmogui suprantamą kalbą? Visuomet šiuos klausimus užduodame fizinio asmens bankroto galimybe užsienyje besidomintiems klientams.

Lietuvoje fizinio asmens bankroto procedūros gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus, teismai yra pakankamai įgudę, praktika išplėtota, o ir gerųjų patirčių, kai žmonės sėkmingai baigia bankroto procedūrą Lietuvoje, yra apsčiai, asmeninio bankroto kaina pas kruopščiai atsirinktus specialistus taip pat nėra gąsdinanti – tereikia labiau pasidomėti. Žinoma, ypač nuodugniai reikėtų padirbėti ieškant patikimo bankroto administratoriaus, pabaigusio ne vieną ir ne dvi bankroto procedūras: tuomet procesas bus tikrai sklandus, o žmogus patenkintas.

Jeigu jau žmogus planuoja pradėti gyvenimą iš naujo – be pečius slegiančio skolų bagažo, verta tai daryti atsakingai, sąžiningai ir be naujų problemų kažkur kitapus „sienos“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.