„Trumpuoju laikotarpiu gimstamumo nepadidinsime. Todėl kalbėti, kad imigracija – ne kelias Lietuvai, klaidinga“, – teigė V.Janulevičius.
Jo nuomone, tikėtina, kad tarp pabėgėlių, kurie dabar telkiasi šalia Lietuvos sienos, yra 5-7 proc., kurie galėtų būti integruoti į Lietuvos ar bendrai ES darbo rinką, tačiau kitų įsiliejimas užtruktų.
Todėl verslas, prašydamas leisti įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, mini jau gerai žinomas ir kultūriškai artimas valstybes: Baltarusiją, Ukrainą.
Su prezidentu verslo atstovai kalbėjo ir apie tai, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių turėtų būtų įdarbinami paprasčiau, turėtų trumpėti vizų išdavimo terminai. Anot V.Janulevičiaus, Lenkijoje tam pakanka dešimties dienų, todėl net ir darbuotojai iš trečiųjų šalių, kuriuos kviečiasi dirbti įmonės Lietuvoje, samdomi per Lenkiją.
Prezidentūra kalba apie tai, kad turėtų būti stiprinama darbuotojų perkvalifikavimo ir užimtumo politika apskritai, taip pat – skatinami grįžti emigrantai.
Prezidentas G.Nausėda penktadienį pasikvietė verslo asociacijų atstovus aptarti ekonominės padėties. G.Nausėda su verslo atstovais kalbėjo apie dabartinę ekonominę situaciją ir būtinas prielaidas sparčiam ir tvariam Lietuvos ūkio augimui.
Be jau minėto darbuotojų stygiaus, apsvarstyti ir šie klausimai: kaip šalies ekonomikai tolygiau augti regioniniu mastu bei kaip jai augti inovatyviau.
Prezidento patarėja Irena Segolavičienė minėjo, kad sostinės išsivystymo lygis – du kartus didesnis už Vidurio ir Vakarų Lietuvos, tačiau pastarojoje teritorijoje gyvena 71 proc. šalies gyventojų.
„Viena svarbių priežasčių tokiai situacijai rastis – savivaldybių investicijų stoka. Per susitikimą kalbėta apie poreikį didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Valdant pandemiją savivaldybės su kaupu įrodė savo stiprumą ir gebėjimus“, – teigė prezidento patarėja.
Anot jos, Prezidentūra ketina teikti įstatymą, kuris didintų savivaldybių finansinį savarankiškumą ir stiprintų pačią savivaldą.
Pasak V.Janulevičiaus, 60-70 proc. LPK įmonių dirba regionuose. Todėl verslas palaiko didesnį savivaldybių įsitraukimą į bendrus projektus. Lygiai taip pat, pasak V.Janulevičiaus, verslas turėtų dalyvauti regionų tarybose, o praėjusios Vyriausybės iš savivaldybių tarybų jis buvo eliminuotas.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius ragino savivaldybėms suteikti daugiau laisvų ieškant galimybių uždirbti ir surinkti didesnį biudžetą. Jis atkreipė dėmesį į savivaldos skolinimosi limitą. Pasak R.Varkulevičiaus, tenka girdėti, kad limitas susijęs su grąžinamų paskolų dydžiu. „Tai – niekingai mažos sumos“, – sakė R.Varkulevičius pridurdamas, kad lėšų reikia ir infrastruktūrai sukurti, be kurios neapsieinama diegiant naujas investicijas.
