„Tai būtų vienintelis raktas suinteresuotiems asmenims patekti į įstatymų rengimo darbo posėdžius, darbo grupes ir susitikimus. Per jį politikai ir visuomenė žinotų, kas ir kaip domisi teisės aktu“, – trečiadienį sakė A.Romanovskis.
Anot jo, šiuo metu ne visi teisėkūros dalyviai yra žinomi, o apie lobistinę veiklą deklaruojama selektyviai ir chaotiškai.
„Verslo atstovų dalyvavimas teisėkūroje yra stigmatizuojamas, tuo tarpu apie kitų interesų grupių įtaką oficialiai nėra skelbiama“, – pabrėžė konfederacijos vadovas.
Jo teigimu, pagal Lobistinės veiklos įstatymą privalomai registruotis turi verslo asociacijos, įmonės, profesionalūs lobistai, teisiniai konsultantai, tačiau to daryti neprivalo profesinės sąjungos, nevyriausybinės, religinės organizacijos, valstybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, nors jos taip pat siekia paveikti sprendimų priėmėjus.
Pasak A.Romanovskio, skaidrumo pasą galėtų administruoti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o visos minėtos organizacijos privalomai turėtų registruotis teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“.
„Įgyvendinus tokią reformą atsirastų ne tik vadinamasis teisėkūros pėdsakas, kai visi raštu teikiami pasiūlymai būtų galimi tik turint skaidrumo pasą, – taip pat šio paso savininkai gautų visą aktualią informaciją apie svarstomus teisės aktų projektus, o pastarieji būtų viešai prieinami visuomenei“, – teigė konfederacijos vadovas.
Anot jo, skaidrumo pasą įteisinančias įstatymo pataisas turėtų teikti Vyriausybė ir Seimas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 234 įregistruoti lobistai. Neįregistruotieji sąraše lobistine veikla užsiimti negali.
