Seimui ketvirtadienį pristatytos naujos Darbo kodekso pataisos numato, kad prastovų nebūtų galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
„Tai negali būti būtina sąlyga prastovai skelbti, turi būti sąsaja su egzistuojančiais valstybėje įvestais ribojimais“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
Pataisas Seimas priėmė svarstyti: už balsavo 83 Seimo nariai, o susilaikė šeši.
Be to, darbdavius norima įpareigoti Valstybinei darbo inspekcijai pranešti ne tik apie prastovos pradžią, bet ir pabaigą bei pratęsimą. Tai reikėtų padaryti prieš vieną darbo dieną, o ne per vieną dieną, kaip dabar.
Ribojimai siūlomi ir darbdaviams, skelbsiantiems dalinę prastovą, kai darbo laikas sutrumpinamas ne mažiau kaip 40 proc., – jie privalėtų raštu nurodyti dienas, kai bus dirbama, darbo valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką.
Dar viena pataisa numato, kad per visą prastovos laiką darbuotojams turi būti mokama ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2022 metų sausio sieks 730 eurų. Dabar pirmą mėnesį mokama MMA dydžio alga, o vėliau – 40 proc. MMA.
M. Lingė sako, kad griežtinimas yra būtinas, nes du anksčiau skelbti karantinai dėl koronaviruso parodė, kad darbdaviai prastovomis piktnaudžiauja.
Pavyzdžiui, negalėdami suteikti darbuotojams darbo dėl kitų priežasčių, nesusijusių su ekstremalios situacijos ribojimais, paskelbia arba tęsia prastovas.
Be to, per įmonių patikrinimus nustatyta atvejų, kai prastovose turėję būti žmonės dirbo ir taip neteisėtai naudojosi valstybės parama.
Toliau pataisas Seimas svarstys pavasarį, dėl jų išvadą teiks Trišalė taryba.
Pirmas karantinas dėl koronaviruso įsigaliojo 2020 metų kovo 16-ąją, po kelių dienų Seimas leido verslui, kurio veikla buvo iš dalies ar visiškai apribota, skelbti darbuotojų prastovas.
