„Norime išsiimti Žemės įstatymo projektą, kuris stabdys investicijas miestuose“, – lakoniškai priežastį nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Jau dvejus metus svarstomi įstatymo pakeitimai numato keisti apmokestinimo tvarką valstybinėje žemėje nekilnojamojo turto (NT) projektus įgyvendinantiems plėtotojams.
Buvusio Seimo nario Petro Čimbaro 2019 metais pateiktomis pataisomis norima įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės.
Vieno iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio nuomone, jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, už tą valstybei turi atitinkamai atlyginti.
Savo ruožtu NT verslo atstovai tvirtina, kad numatomas mokestis yra neadekvatus ir pernelyg didelis, dėl to smarkiai išaugs NT kainos, o kai kuriais atvejais plėtotojų mokamas mokestis siektų ir iki 100 proc. sklypo vertės.
Pataisų kritikai taip pat pažymi, kad mokestis įsigaliotų per anksti, brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai. Kalbama ir apie kylančią NT burbulo riziką.
Parlamentui pataisas priėmus, naująjį mokestį už NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kovo.
