Kabinti raktelius ant vinies jiems gali tekti labai greitai – reikšmingi pokyčiai turėtų įsigalioti jau kitais metais. Jeigu apie juos viešai kalbama, sumanymo rimtumu neverta abejoti ir jokie argumentai nuostatos turbūt nepakeis.
Kauno savivaldybė – ne pirmoji šalyje, sumaniusi apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Beveik prieš tris dešimtmečius tokia tvarka buvo nustatyta Vilniuje.
Automobilių srautas tuo metu buvo gerokai mažesnis, tačiau jų tarša didesnė, todėl galima tik pagirti sostinės valdžią, kuri keliais dešimtmečiais pralenkė laiką. Kai kuriose Europos šalyse dabar tai – įprastas reiškinys.
Vis dėlto Vilniuje mokėti už įvažiavimą į senąją miesto dalį reikėjo tik kiek daugiau kaip metus. Vairuotojai sėkmingai rasdavo landų prasibrauti į Senamiestį, o šiuolaikiškų kontrolės priemonių tuo metu nebuvo.
Sostinės valdžia idėją buvo atgaivinusi prieš kelerius metus, tačiau po svarstymų jos atsisakė. Dabar – Kauno eilė išbandyti naujovę.
Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo M.Matusevičiaus, pirmajame etape bus ribojama vienuolika įvažiavimų į Senamiestį, o per dvejus metus žadama apmokestinti likusią centrinę Kauno dalį.
Jokių fizinių užtvarų nebus įrengta, planuojama sumontuoti išmaniąsias kameras, kurios nuskaitys automobilių numerius.
Nors svarstoma, kad nebus renkama rinkliava už automobilių stovėjimą Senamiestyje, tai menka paguoda, nes šioje zonoje praleistas laikas turės įtakos galutinei sąskaitai.
Viešai skelbiamas Kauno valdžios siekis atrodo labai patraukliai: kuo mažiau automobilių Senamiestyje, tuo jis atrodo gražiau, o kauniečiai kelionės tikslą gali sėkmingai pasiekti eidami pėsčiomis, riedėdami paspirtukais arba važiuodami viešuoju transportu.
Tikrovė gali gerokai nuvilti – tereikia patyrinėti, kas ir kodėl važinėja Kauno senamiestyje.
Viena grupė – vietos gyventojai, kuriems bus taikomos lengvatos ir jie neatsisakys automobilių, nes be jų negalėtų apsirūpinti net būtiniausiais pirkiniais.
Senamiestyje veikia gausybė kavinių, restoranų, nedidelių parduotuvių. Ar jų darbuotojams taip pat bus numatytos lengvatos, ar pasiūlyta gruodžio mėnesį į darbą riedėti paspirtuku?
Kavines ir restoranus nuolat būtina aprūpinti produktais, todėl galimi du sprendimai: tokiam transportui taip pat taikyti lengvatas arba nekreipti dėmesio į verslo poreikius. Pasirinkus pastarąjį sprendimą visos papildomos sąnaudos guls ant galutinio vartotojo pečių. Tiksliau – jo piniginės. O svarbiausia, kad transporto priemonių skaičius nesumažės.
Kauno valdžios nuomone, pagrindiniai kenkėjai, teršiantys Senamiestį, yra tranzitu jį kertantys vairuotojai.
Sunku patikėti, kad jie tai daro tik norėdami pasivažinėti siauromis Senamiesčio gatvėmis, kuriose įrengta gausybė greitį ribojančių ženklų ir vadinamųjų kalnelių, nuolat šmirinėja pėstieji, o Rotušės aikštės grindinys iškart praneša apie nusidėvėjusius transporto priemonės amortizatorius.
Kiekvienas vairuotojas pasakys: važinėjimas Senamiestyje nesuteikia jokio malonumo, tiesiog nėra geresnio pasirinkimo, kaip greičiausiai pasiekti kelionės tikslą.
Nauja rinkliava turbūt priverstų kauniečius atsisakyti kelionės per Senamiestį, todėl teks rinktis ilgesnį maršrutą, o tai – papildoma tarša kituose Kauno rajonuose ir galimos spūstys aplinkinėse gatvėse.
Ar Senamiesčio gyventojai pasmerkti amžinai dusti automobilių išmetamųjų dujų debesyse?
Tikrai ne. Pastačius vadinamąjį Kėdainių tiltą netoli Nemuno ir Neries santakos problemos automatiškai neliktų.
Vairuotojams nebūtų jokio reikalo brautis į Senamiestį, todėl net nustačius rinkliavą už įvažiavimą tai sukeltų gerokai mažesnę reakciją. Didžiausia bėda, kad šis sudėtingos konstrukcijos tiltas bus pastatytas maždaug po penkerių metų, o rinkliavos skaitiklis bus įjungtas jau 2022-aisiais.
