Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad 2018 metais įmonės direktorius į bendrovės apskaitą galėjo neįtraukti sąskaitų faktūrų už kapavietėje atliktus darbus, kurių vertė siekia 3 tūkst. eurų. Taip pat įtariama, kad tais pačiais metais įmonei priklausančiose patalpose buvo spaudžiamos sultys, o už šias paslaugas gauti pinigai nebuvo fiksuojami kasos pajamų orderiais.
Tyrimo duomenimis, direktorius su darbuotojais galimai atsiskaitydavo neoficialiai, dalies darbo užmokesčio nefiksuodamas bendrovės apskaitoje. Neoficialiai išmokėta suma gali siekti 19,3 tūkst. eurų.
Manoma, kad siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, įmonės vadovas atsakingai buhalterei galėjo teikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokesčio išmokėjimą, todėl buhalterė, teikdama deklaracijas apie metines gyventojams išmokėtas išmokas bei pranešimus apie apdraustuosius, neįrašė duomenų apie per 25 tūkst. eurų priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį bei į pranešimus apie apdraustuosius neįrašė beveik 8,5 tūkst. eurų įmokų.
Skaičiuojama, kad tokiu būdu į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta per 11,2 tūkst. eurų mokesčių.
Direktoriui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas. Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
