„Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I.Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad JAV, kuri yra strateginė Lietuvos partnerė, sankcijų tikslai atitinka ir Lietuvos tikslus.
„Sprendimai, kurie yra taikomi, visų pirma, ūkio subjektams, turi tam tikrą tikslą, kuriam Lietuva kaip valstybė visada pritarė – kad autokratiniai režimai turėtų gerokai mažesnį finansinį komfortą negu kartais jiems pavyksta pasiekti“, – tvirtino I.Šimonytė.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Estijos premjerė Kaja Kallas taip pat pabrėžė nematantys galimybės bendradarbiauti su autokratiniu Baltarusijos režimu.
„Sankcijos Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu gali būti efektingos tada, kai jos yra priimamos bendrai ir jų yra laikomasi bendrai. Baltarusijos atžvilgiu jau yra priimtas ES penktas sankcijų paketas, ir, jeigu kalbama apie kitas sankcijas ateityje, mes esame už, nes šios sankcijos gali išties būti efektyvios“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė K.Karinis.
Pasak K.Kallas, sutarus dėl sankcijų jų reikia laikytis.
„Su įmonėmis, kurios yra sankcionuojamos, tikrai nebus bendradarbiaujama“, – tvirtino Estijos premjerė.
I.Šimonytė taip pat sakė, kad Vyriausybė pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
„Aš to nesiečiau specifiškai su šita situacija, bet kadangi tai yra valstybės įmonė ir valstybės infrastruktūra, tai, be jokios abejonės, valstybė ir rūpinsis, kad ta infrastruktūra būtų tinkama kitiems vežėjams, kitiems siuntėjams ir kitiems klientams“, – sakė Lietuvos premjerė.
„Ko reikės iš Vyriausybės tuo tikslu, tą Vyriausybė ir darys“, – pridūrė ji.
