Už „Uigūrų priverstinio darbo prevencijos aktą“ balsavo 428 Atstovų Rūmų nariai, prieš jį – vienas. Įstatymo projekte įrašytas reikalavimas korporacijoms „aiškiais ir įtikinamais įrodymais“ įrodyti, kad iš šio regiono importuojamos prekės nebuvo pagamintos naudojant priverstinį darbą.
„Šiuo metu Pekinas organizuoja brutalią ir spartinamą represijų kampaniją prieš uigūrus ir kitas musulmoniškas mažumas“, – prieš balsavimą sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.
„Sindziange, visur Kinijoje milijonai patiria siaubingus žmogaus teisių pažeidimus: nuo masinio sekimo ir drausminamojo kontroliavimo iki masinių kankinimų, įskaitant kalinimą vienutėje ir priverstinį sterilizavimą, žurnalistų ir aktyvistų, kurie išdrįsta atskleisti tiesą, bauginimo“, – sakė ji Atstovų Rūmų nariams.
„Kinijos vyriausybės naudojimasis priverstiniu darbu pasiekia... mūsų krantus ir visą pasaulį“, – pridūrė N. Pelosi.
Kinija neigia kaltinimus dėl jos elgesio su uigūrais. JAV Atstovų Rūmų balsavimo Pekinas kol kas nepakomentavo.
JAV Senatas anksčiau patvirtino panašią priemonę ir dabar abi jas reikės suderinti.
Įstatymo projektą tuomet dar turės pasirašyti prezidentas Joe Bidenas, bet kol kas neaišku, ar Baltieji rūmai projektą remia.
Balsavimas įvyko netrukus po to, kai Baltieji rūmai paskelbė diplomatinį boikotą 2022 metų Pekino žiemos olimpiadai, priežastimi nurodydami tai, ką pavadino Kinijos vykdomu uigūrų mažumos „genocidu“ ir kitais žmogaus teisių pažeidimais. Dėl šio sprendimo Pekinas piktai priekaištavo.
Per atskirą balsavimą Atstovų Rūmai 428 balsais, „prieš“ nebalsavus nė vienam įstatymų leidėjui, priėmė rezoliuciją, deklaruojančią, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) „nesilaikė savo paties įsipareigojimų dėl žmogaus teisių“. Balsavimas surengtas kilus abejonėms dėl Kinų teniso žvaigždės Peng Shuai, apkaltinusios vieną buvusį Komunistų partijos lyderį lytiniu priekabiavimu, saugumo.
