„Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją. Ne badytis pirštais, o žiūrėti, ką galime padaryti, kad ir sąjungininkai būtų patenkinti, ir mums patiems būtų mažiau nuostolių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, JAV sankcijos buvo priimtos prieš pusmetį, kad iki gruodžio 8 dienos visi spėtų pasiruošti, todėl buvo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip jas įgyvendinti su mažiausiais nuostoliais.
„Tai yra Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas ir reikia tikėtis, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kad pasekmės buvo sušvelnintos, nes laiko tam buvo pasiruošti ir dabartinis šaršalas, kad jos lyg ir nevykdomos, yra labai blogai“, – kalbėjo ji.
Pasak A. Skaisgirytės, Lietuva privalo gerbti partnerius ir sąjungininkus. Jos teigimu, tai, ar gali kroviniai važiuoti tranzitu per Lietuvą, turėtų pasakyti JAV sankcijų prižiūrėtojai.
„Svarbiausia yra, ar buvo kalbėtasi su amerikiečiais, ar buvo tartasi, kaip bus įgyvendinama, ar buvo susitarimų pasiekta, kad tie nuostoliai būtų sumažinti, tai yra esmė“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui trečiadienį išreiškus nuostabą, kad avansinis mokėjimas buvo priimtas žinant apie sankcijas, geležinkelių vadovas Mantas Bartuška nurodė, jog tuomet sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos paprašė įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, galiojančią iki 2023 metų pabaigos.
Anot ministro, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutartų, kad ši sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta.
