Spaudoje savo poziciją aiškiai išsakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, „Pušyno“ centro vadovas Tomas Žulkus ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Pradėta kalbėti, kad centro veiklą planuojama sustabdyti ir objektą parduoti.
Viešoje erdvėje nuskambėjo mintis, kad tai būtų daroma dėl centro veiklos galimo nerentabilumo bei argumentuota, kad centro reabilitacinėmis paslaugomis kasmet pasinaudoja mažėjantis pareigūnų skaičius.
Į šią informaciją sureagavo ir verslo visuomenė. Kalbiname vieno didžiausio Lietuvoje internetinio portalo beta.lt"="">beta.lt"" target="_blank">beta.lt Komercijos vadovą Donatą Remeiką.
- Gerbiamas Donatai, jūsų portalas jau 10 metų rinkoje žinomas kaip vienas daugiausiai parduodančių kurortinių poilsio ir sveikatingumo pasiūlymų Lietuvoje. Kaip jums atrodo „Pušyno“ situacija?
– Situacija labai fragmentuota. Ją sunku komentuoti, kadangi neturiu pilnos informacijos. Mes su šiuo reabilitacijos centru nedirbame, tačiau mūsų patirtys, parduodant nakvynės bei sveikatinimo paketus per beta.lt sako, kad kuo daugiau kurorte reabilitacijos centrų, tuo didesnė galimybė vartotojui gauti kokybišką paslaugą ir, svarbiausia, pasirinkimą.
– Ar tai reiškia, kad dėl tokio ministerijos žingsnio gali nukentėti kurortas?
– Nemanau, kad ministrė priima sprendimą aklai. Esu tikras, kad buvo atlikti skaičiavimai, atsižvelgta į lovadienio atsiperkamumo scenarijus, kiek ministerijai tai papildomai kainuoja, kokias naudas iš viso to gauna pareigūnai ir t.t.
Lygiai taip pat ir „Pušyno“ administracija nesėdi sudėjusi rankų. Toks objektas iš valstybinių dotacijų išgyventi negali. Natūralu, kad centro vadovybė ieškojo būdų kaip dalį savo kaštų pasidengti komercinio vartotojo sąskaita.
– Bet ministrė kaltina centro administraciją tuo, kad kasmet centro paslaugomis gali pasinaudoti vis mažesnis skaičius ministerijos darbuotojų, pareigūnų.
– Jeigu objektas priklauso ministerijai, logiška, kad ministerija nori tokiame objekte didinti gaunamų paslaugų kvotas. Nori, kad kuo daugiau pareigūnų pasinaudotų centro paslaugomis. Ir mes galime ministerijai dėl to padėti.
– Kaip?
– Jeigu būtų pasirašyta trišalė sutartis tarp ministerijos, centro ir beta.lt, kad beta.lt yra suteikiama galimybė pardavinėti komerciniam poilsiui ir reabilitacijai skirtus kelialapius, mes dalį uždirbto pelno galėtume skirti pareigūnų lovadienio sumai dengti arba pilnai kompensuoti.
Viskas priklausytų nuo sutartinių dalykų. Tokiu būdu, ministerija, kuriai trūksta lėšų, gautų trūkstamas lėšas iš mūsų uždarbio.
Šios lėšos būtų skirtos, kad kasmet kuo didesnis pareigūnų skaičius pasinaudotų „Pušyno“ paslaugomis. Galima būtų sudėlioti aiškų veiksmų planą, galbūt nusimatyti tik pareigūnų reabilitacijai skirtus atskirus paketus, kuriuos sudarytų dažniausiai pareigūnų pasirenkamos sveikatinimo paslaugos.
Neabejotina, kad tokie, tik pareigūnams skirti paketai „Pušyno“ administracija padėtų racionaliau panaudoti savo turimo gydymo personalo užimtumą.
– Sunku įsivaizduoti tokį modelį.
– Tam turime patirčių ir už save kalbančius rezultatus. Reikia geros valios iš abiejų suinteresuotų šalių, t.y. ministerijos ir centro vadovybės.
– Kuo galėtų prisidėti kurorto valdžia?
– Gerbiamas Palangos meras galėtų tarpininkauti, inicijuojant trišales derybos. Tam meras tikrai turi kompetencijos ir derybinių patirčių. Juk šioje vietoje mero pozicija yra labai aiški ir aš ją kaip verslininkas suprantu: Palanga rizikuoja prarasti objektą, kuriame dirba daugybė žmonių. Palanga rizikuoja prarasti svarbų sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų teikimo ir traukos centrą.
– Kaip jūs vertinate kalbas, kad vietoj parduoto „Pušyno“ atsirastų butai, kuriuos verslininkai brangiai parduotų?
– (šypsosi) Na, dar niekas objekto neprivatizavo ir jokio daugiabučio nepastatė. Palangoje toks objektas, jo derinimas sulauktų didelio dėmesio. Visuomenės, kurorto bendruomenės dėmesio taip pat.
Ilgalaikėje perspektyvoje kurortas praloštų, prarasdamas tokio pobūdžio objektą ir jeigu „Pušyno“ veikla būtų sustabdyta.
Palangos kurortui būtų dar sunkiau konkuruoti su visus metus dirbančiomis Druskininkų ir Birštono sanatorijomis.
Nemanau, kad verslas gyvena vien tik trumpalaikėmis naudomis. Tikėtina, kad tokį objektą mielai į savo valdymą perimtų ne vienas šiuo metu sėkmingai dirbantis poilsio, reabilitacijos ir sveikatingumo subjektas.
