Patobulintame kitų metų biudžeto projekte daugiau lėšų numatyta skirti krašto apsaugai, pandemijos valdymui, mokslui, viešojo sektoriaus atlyginimams, šildymo kompensacijoms. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad esminės kryptys nesikeičia.
G.Skaistė teigė: „Mokytojams atlyginimai nuo sausio auga daugiau kaip 10 proc., pareigūnams gerokai yra didinamas darbo užmokestis apie 10 proc. Taip pat ir medikams, socialiniams darbuotojams, visiems viešojo sektoriaus darbuotojams baziniai koeficientai ir baziniai koeficientai didėja į viršų. Minimalios algos didinimas bei NPD didinimas, tikimės, turės didelį efektą žmonių pajamoms į rankas.“
Moksliniams tyrimams papildomai numatyta 20 mln. eurų, viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui beveik 5 mln., būsto šildymo kompensacijoms 16 mln. eurų.
Pasak Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Gintauto Palucko, Vyriausybė turėtų labiau pasinaudoti galimybe skolintis.
„Tai yra dalykai, kurie susiję su regionų vystymu, tai yra galimybė skolintis savivaldybėms, tam, kad galėtų kofinansuoti europinius projektus. Vyriausybė tikrai neatsižvelgė nė į vieną pasiūlymą ir padarė tiesiog neesminį kosmetinį biudžeto remontą“, – situaciją komentavo G.Paluckas.
Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, kad Vyriausybė neatsižvelgė į Seimo komitetų pasiūlymus.
„Liūdniausia yra tai, kad Finansų ministerija net įstatymo nesilaiko. Pavyzdžiui, Valstybės investicijų programos. Yra numatyta, kad visi objektai, kurie buvo įtraukti iki 2020 m., turi būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Deja, atsakymas yra tas pats – nėra lėšų“, – pabrėžė politikas V.Ąžuolas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius sakė, kad Vyriausybė neatsižvelgė į Lietuvos banko pastabas.
A.Butkevičius akcentavo valstybės biudžeto deficito klausimą: „Matom, kad socialinių draudimų fonde pagal valstybės kontrolės ir Lietuvos banko paskaičiavimus mes ateinančiais metais turėsime deficitą jau apie 210-240 mln. eurų. Kitas labai svarbus aspektas, kad mes sunaudojame jau socialinio draudimo fondo rezervą.“
Pasak komiteto pirmininko Mykolo Majausko, nors biudžeto deficitas auga, jis yra mažesnis nei eurozonos šalių vidurkis.
„Deficitas šiuo metu yra 3,3 proc., Vyriausybės pateiktas yra 3,3 proc. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nepaisant didelės krizės ir pandemijos, skola išlieka stabili ir labai svarbu, kad ilgesniu laikotarpiu skola išliktų stabili ir po truputį mažėtų link bendrojo vidaus produkto“, – tikino M.Majauskas.
Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės tikinimu, svarbu, kad valstybės biudžetas nesiplėstų: „Deficito didėjimas, natūralu, kad didina valdžios sektoriaus skolą, o Lietuvai tikrai nereikia augintis valdžios sektoriaus kupros – skolos.“
Galutinis balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto Seime vyks gruodžio 14 dieną.
