„Manome, kad reikia pridėti papildomų klausimų. Girdėjome ir pozicijos pastebėjimų, tai, manau, bandysime tuos klausimus aptarti ir su pozicijos atstovais, o tada mėginsime teikti nutarimą dar kartą“, – ketvirtadienį Eltai teigė A.Norkienė bei pridūrė, kad konkretūs klausimai dar nėra suformuoti.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui pasiūlius alternatyvą klausimus aptarti Ekonomikos komitete, A.Norkienė teigia, kad toks siūlymas yra pavėluotas.
„Komitetas jau pavėlavo, tą galėjo atlikti per pastaruosius keturis mėnesius. Kai matome, kad komitetas nesiėmė iniciatyvos, ministrai išlaikė savo postus, tai kito kelio gauti atsakymus kaip ir nematėme. Manau, jei viskas yra skaidru ir tiesa, tai nereikia bijoti komisijos, o reikia tiesiog viešai duoti atsakymus“, – sakė A.Norkienė.
E.Gentvilas pozicijos nekeičia: siūlau valdantiesiems pasinaudoti mano pasiūlytu instrumentu
Vis dėlto E.Gentvilas savo siūlymo neišsižada ir ragina valdančiuosius dar kartą įsiklausyti. Anot jo, opozicijos keliami klausimai turi prasmės, tačiau juos vertėtų aptarti komitetuose, taip išvengiant papildomo politikavimo.
„Parlamentinio tyrimo komisijose pats esu dirbęs ne vieną kartą ir mačiau, kad ten yra grynoji ir plikoji politika. Tuo tarpu iš opozicijos suformuluotų septynių klausimų šešiuose iš jų kalbama apie Susisiekimo ministeriją ir „Lietuvos geležinkelius“. Akivaizdu, tai yra ekonomikos kuravimo schema“, – savo siūlymą argumentavo E.Gentvilas.
„Septintas klausimas apskritai yra dėl Vyriausybės, todėl, natūralu, kad Ekonomikos komitetas nepolitizuotai galėtų tirti šitą dalyką“, – pridūrė E.Gentvilas.
E.Gentvilo teigimu, ir pačiai opozicijai būtų naudingiau klausimus spręsti Ekonomikos komitete vien dėl proporcinės atstovavimo tvarkos.
„Jei komisija būtų sudaryta taip, kaip siūlo opozicija, ji būtų formuojama pagal frakcijų proporcinio atstovavimo tvarką. Tai reiškia, kad Seimo valdančioji dauguma tikrai turėtų bent vieno balso persvarą. Tačiau Ekonomikos komitete opozicija turi persvarą, yra septyni opozicijos nariai, o šeši – valdančiųjų. Tai kaip tik jiems duodu instrumentą į rankas“, – kalbėjo E.Gentvilas.
„Jei jie nenori įsiklausyti į mano argumentus, pralošė tą balsavimą, tai gal tobulindami projektą įvertins mano kompromiso paieškas“, – pridūrė jis.
Be to, E.Gentvilas pripažįsta, kad siūlymas ieškoti atsakymų tiek komitete, tiek Seime yra pavėluotas. Vis dėlto, jei opozicija jaučia poreikį kelti klausimus, galima ieškoti alternatyvų.
„Aš manau, kad seniai reikėjo spręsti tuos dalykus, tačiau aš nesu nei Užsienio reikalų, nei Nacionalinio saugumo, nei Ekonomikos komitetų narys. Jei kaltina kas nors mane, kad tik dabar pasiūliau, tai ir pati vėluodama opozicija tik dabar pasiūlė. Aš siūlau alternatyvą ir siūlau pozicijai pasinaudoti alternatyviu instrumentu“, – sakė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad trečiadienį 50 Seimo opozicijai atstovaujančių parlamentarų pasiūlė sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
Ketvirtadienį Seimas siūlymui nepritarė, tačiau Seimas galutinai šio projekto dar neišsižadėjo ir grąžino iniciatoriams tobulinti.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai pabrėžia skaidrumo, politinės atsakomybės, viešumo poreikį. Nutarimo projekte kalbama ir apie „reputacines grėsmes valstybės prestižui bei jos vykdomos užsienio politikos patikimumui tarp tarptautinės bendruomenės, o ypač NATO sąjungininkų“.
Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į valstybės patiriamą ar galimą patirti žalą bei poreikį įvertinti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes, jį galimai nulėmusius aukštų pareigūnų veiksmus ir jų atsakomybės klausimą.
Komisijai buvo siūloma tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki kitų metų kovo 31 d.
Parlamentarų siūlymą palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, jei valdantieji neturi ko slėpti, neturėtų prieštarauti ir Seimo laikinajai komisijai, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
„Tikiuosi, kad laikinoji Seimo komisija bus sukurta ir atsakys į tuos kylančius klausimus. Įvertinę aplinkybes, mes galėsime atsakyti į klausimą, ar šie ministrai, mūsų akimis žiūrint, tikrai nusipelno dirbti šioje Vyriausybėje“, – trečiadienį teigė Briuselyje viešintis šalies vadovas.
