„Įstatymas yra pateiktas derinimui bendrai, jis Seimui nėra pateiktas, jis Vyriausybei nėra pateiktas svarstyti. Dabar mes turime viešą diskusiją, dėl kurios aš džiaugiuosi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M.Skuodis.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad retai į įstatymų projektų rengimą, kol jie nepateikti Vyriausybei, įsitraukia tiek daug Seimo narių kaip šituo atveju. Todėl M.Skuodis mano, kad sprendimas bus rastas.
„Nesu tikras, ar įstatymas bus toks, ar tokios apimties, galbūt kitas įstatymas bus, o galbūt ir apskritai įstatymo nebus. Mes šiandieną irgi buvome susitikę su Virginijumi Sinkevičiumi, lygiai taip pat tam tikras detales apie Europos Sąjungos teisę aptarėme. Natūralu, kad tam tikri tranzito ribojimai yra apskritai Europos Sąjungos kompetencijos atsakomybė. Tai čia, tikiuosi, Užsienio reikalų ministerija taip pat tars esminį žodį“, – akcentavo jis.
M.Skuodis žurnalistams pristatė ir kitus galimus situacijos kelius, kurie yra svarstomi.
„Tai yra mūsų įmonių veiksmai, valstybės kontroliuojamų įmonių veiksmai, ką jos gali padaryti ir ko negali. Toliau yra nacionaliniai veiksmai, susiję su nacionaliniu saugumu ir šioje vietoje dirba Nacionalinė saugumo komisija.
Negalime preziumuoti apie išvadą, žinau, kad tikrai rimtas darbas vyksta, vertinimas įvairių detalių, informacija yra renkama iš institucijų. Trečias žingsnis yra tam tikri nacionaliniai veiksmai. Ir čia, kaip aš minėjau, yra labai plona riba tarp to, ką gali padaryti valstybė, ko negali ir kas neprieštarautų Europos Sąjungos teisei“, – sakė M.Skuodis.
„Ir pats tvirčiausias dalykas yra Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų replikavimas į Europos Sąjungos lygmenį. Dėl to, kiek žinau, taip pat yra dirbama“, – atkreipė dėmesį ministras.
I.Šimonytė abejoja dėl parengto įstatymo projekto
Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Seimui bus teikiamas Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuriuo būtų užkirstas kelias „Belaruskalij“ trąšų ar kitų baltarusiškų prekių tranzitui per Lietuvą. Pasak premjerės, Vyriausybė galbūt pateiks Seimui kitų įstatymų pataisas.
„Yra sutartis dėl ES veikimo ir ten yra tam tikri apribojimai, ką valstybės gali daryt ir ko negali. Aš neatmetu, kad kažkokių įstatymų pakeitimų Vyriausybė Seimui pateiks, bet kad tai bus tas įstatymo projektas, kuris dabar paskelbtas, drįsčiau abejoti, kadangi teisininkų pastabų jam yra tikrai labai daug“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Susisiekimo ministerija paėjusį penktadienį įregistravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau sakė, kad priėmus įstatymą Vyriausybė turėtų aiškų teisinį pagrindą priimti bet kokius sprendimus, reikalingus dėl nacionalinio saugumo.
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ Baltijos šalių valdybos pirmininkas Vilius Bernatonis sakė, kad pagal Konstituciją ūkinę veiklą, įskaitant sandorius su „Belaruskalij“, gali riboti tik įstatymas.
„Kita kalba būtų, jeigu ES mastu būtų priimtos sankcijos ES teisės aktais. Tuomet mes kaip bendros rinkos dalis jas taikytume“, – trečiadienį LRT televizijai sakė jis.
Jo žiniomis, Vyriausybė derina žingsnius su Briuseliu: „Tačiau pats sprendimas, kas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip nuo to gintis, yra Lietuvos kompetencija“.
Pasak V.Bernatonio, nutraukus sutartį išvengti pasekmių būtų sunku, bet įmanoma valdyti riziką.
„Bet tokios priemonės, kaip sankcijos, tokie apribojimai, matyt, turi būti priimami, kai yra labai svarbus nacionalinio saugumo interesas. Būtent tai įstatymu turėtų Seimas konstatuoti: kad toks interesas, kurį reikia ginti tokiu būdu, egzistuoja ir reikia taikyti sankcijas“, – kalbėjo advokatas.
Jei įstatymas būtų priimtas, Vyriausybė nustatytų sankcijų trukmę, panaikinimą, pratęsimą bei išimtis, taip pat kokius veiksmus privalo arba negali atlikti šalies fiziniai ir juridiniai asmenys, teigė ministerija.
Jos teigimu, priėmus įstatymą verslas galimai patirs nuostolių dėl ribojimų, todėl siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį tam pasiruošti.
ELTA primena, kad penktadienį Susisiekimo ministerija registravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, numatantį įvesti sankcijas iš Baltarusijos perkamiems, importuojamiems, pervežamiems produktams, tarp jų – ir „Belaruskalij“ trąšoms.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kelia klausimą, kodėl įstatymus dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms ruošia susisiekimo ministras M.Skuodis, o ne užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris, pasak politiko, už šią sritį yra atsakingas.
Savo ruožtu Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis kritikuoja, kad susisiekimo ministro parengtas įstatymo projektas dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms prieštarauja nacionalinės ir tarptautinės teisės logikai.
Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė Ingrida Šimonytė antradienio vakarą apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis.
Vyriausybėje krizė kilo, kai, pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Savo ruožtu „Lietuvos geležinkelių“ valdyba antradienio vakarą pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.
Kaip atskleidė M.Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
