„Šalį kelias dienas kausčiusi tema baigėsi be atsakymų. Buvo surastas vienas iešmininkas, o atsakymų nėra, ministrai meluoja, mėtosi, versijas keičia. Buvo padarytas labai primityvus dalykas – paaukojo geležinkelių vadovą, tai manau, kad komisija turi nustatyti pilnai, kas neužtikrino įvestų sankcijų įgyvendinimo“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį kalbėjo S.Skvernelis.
Anot parlamentaro, atsakomybę turi prisiimti ne vienas, o visi prie „Belaruskalij“ trąšų tranzito krizės prisidėję asmenys.
„Tokia linkme einant reikia nustatyti tuos mašinistus, kurie vežė sąstatus, ir juos taip pat atleisti iš darbo. Mantas Bartuška buvo iešmininkas, bet yra mašinistai, kurie vairuoja lokomotyvus, tai juos, matyt, irgi reikia nustatyti. Jeigu, nešaržuojant, atsakymų nėra, padaryta dirbtinė drama ir tiesiog bandoma pamiršti temą, tačiau pamiršti negalime“, – sakė S.Skvernelis.
D.Gaižauskas: komisija leis susigaudyti šitame melo burbule
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad burti komisiją būtina, nes valdantieji nesugeba pateikti aiškių atsakymų į kylančius klausimus, kurių, anot jo, yra labai daug. Pasak D. Gaižausko, valdantieji kadencijos pradžioje žadėjo skaidrumą, tačiau „Belaruskalij“ trąšų tranzito krizė parodė, kad tai tebuvo tušti žodžiai.
„Matome visiškai atvirkštinį vaizdą – apie jokį skaidrumą kalbėti negalime, o klausimų, kuriuos girdime, išties labai daug. „Lietuvos geležinkeliai“ sako viena – teikia tam tikrus faktus, pakankamai aiškiai ir sklandžiai, pateikdami chronologinę seką. Panašu, kad, pagal jų pateiktą informaciją, tiek susisiekimo, tiek užsienio reikalų ministrai, tiek premjerė viską žinojo“, – Seime žurnalistams vardijo D.Gaižauskas.
„Valstietis“ neabejoja, kad nesugebėję užkardyti baltarusiškų krovinių valdantieji pamynė Lietuvos reputaciją prieš Europos ir NATO partnerius.
„Užsienio reikalų ministras neigia arba sako savo istoriją, susisiekimo ministras, nesuderinęs atsakymų su Vyriausybe, premjere, užsienio reikalų ministru, kalba dar kitaip. Išties klausimų labai daug, o į juos negalime neatsakyti, nes dar niekada nebuvo tokios krizės. Dar niekada nebuvo taip sugadinta reputacija mūsų partnerių akyse“, – kalbėjo jis.
Parlamentaro teigimu, komisija nuodugniai išsiaiškins visą informaciją, sudėlios ją chronologiškai ir pateiks žurnalistams bei visuomenei, kad būtų aiškiai žinoma, „kas iš tikro įvyko“.
„Laikinoji tyrimų komisija turėtų padėti tašką šitame melo burbule, kurį sukūrė pati Vyriausybė, ir tuo pat metu, tik taip spręsdami tam tikrus klausimus, galime valyti reputaciją užsienio partnerių atžvilgiu“, – nurodė D.Gaižauskas.
A.Norkienė: tyrimas galbūt atskleis ir naujų detalių
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, kad sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija gali padėti ne tik atsakyti į klausimus, tačiau ir atskleisti naujų detalių, kurias iki šiol ministrai slėpė.
„Vieną dieną ministrai sako, kad jie nieko nežino, kitą dieną lyg jau kažką žino. Iš tikrųjų, jei nėra ko slėpti, tai komisija į tuos klausimus ir gaus atsakymus“, – sakė A.Norkienė.
„Visi klausimai svarbūs ir logiška seka jie mums turėtų atskleisti bendrą vaizdą, kaip iš tikrųjų viskas vyko. Galbūt buvo didelis debesis su dviem lašais, kurie liko. Aš manau, kad galbūt tyrimas atskleis ir naujų detalių ir bus pamoka kitiems“, – kalbėjo LVŽS frakcijos seniūnė.
ELTA primena, kad trečiadienį 50 Seimo opozicijai atstovaujančių parlamentarų pasiūlė sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
Nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo, kad joje dirbtų 13 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Ketvirtadienį Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Pinskus šią iniciatyvą ketina pateikti Seimui. Planuojamas nutarimo projekto dėl tyrimo komisijos sudarymo pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai pabrėžia skaidrumo, politinės atsakomybės, viešumo poreikį. Nutarimo projekte kalbama ir apie „reputacines grėsmes valstybės prestižui bei jos vykdomos užsienio politikos patikimumui tarp tarptautinės bendruomenės, o ypač NATO sąjungininkų“.
Parlamentarų siūlymą palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, jei valdantieji neturi ko slėpti, neturėtų prieštarauti ir Seimo laikinajai komisijai, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
„Tikiuosi, kad laikinoji Seimo komisija bus sukurta ir atsakys į tuos kylančius klausimus. Įvertinę aplinkybes, mes galėsime atsakyti į klausimą, ar šie ministrai, mūsų akimis žiūrint, tikrai nusipelno dirbti šioje Vyriausybėje“, – trečiadienį teigė Briuselyje viešintis šalies vadovas.
