Investuojančiųjų Estijoje − gerokai daugiau
Kaip parodė Baltijos šalių gyventojų tyrimas, Estijoje investicijas į akcijas rinktųsi 33 proc., kaupti pinigus trečioje pensijų pakopoje – 22 proc., o nukreipti lėšas į investicinius fondus – 21 proc. gyventojų. Tiesa, investicijos į nekilnojamąjį turtą Estijoje yra net populiaresnės nei Lietuvoje, ir šį variantą rinktųsi 46 proc. estų.
Lietuvoje investicijas į akcijas rinktųsi 14 proc., investicinius fondus – 13 proc., o trečios pensijų pakopos fondus – 11 proc. mūsų šalies gyventojų.
„Nors realūs aktyviai investuojančių gyventojų skaičiai Lietuvoje ir Estijoje yra mažesni, vis dėlto, kaip rodo mūsų banko duomenys, daugiau nei du kartus mažiau gyventojų turinti Estija turi apie pusantro karto daugiau mažmeninių investuotojų“, – sako Gytis Vercinskas, „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas.
Lietuviai tikisi nuosaikesnės grąžos
Pasak G.Vercinsko, estai ne tik aktyviau investuoja už lietuvius, bet ir yra linkę rinktis daugiau ir skirtingesnių investicinių priemonių.
„Vieną visiems tinkančią investicijų priemonę ar kryptį išskirti sudėtinga, be to, nukreipus lėšas į siaurą priemonių spektrą išauga investicinė rizika. Todėl prioritetas investuojamų lėšų diversifikacijai, kai pinigai nukreipiami į akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar vadinamuosius ETF‘us, ilgainiui padeda sumažinti riziką ir pasiekti norimos grąžos“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvos gyventojai pageidaujamos investicijų grąžos atžvilgiu yra nuosaikesni nei estai. Lietuvius dažniausiai tenkintų 6-9 proc. metinė investicijų grąža, o estai kartelę kelia aukščiau – jie dažniausiai pageidautų 10-15 proc. siekiančios metinės grąžos.
Vertingos ne visos kaimynų pamokos
Kaip pažymi G.Vercinskas, vis dėlto ne visais atvejais verta lygiuotis į kaimynus šiaurėje. Didesnis estų susidomėjimas investavimu skatina juos dažniau žvalgytis ir į nišines ar itin rizikingas turto klases. Pavyzdžiui, į auksą ar kriptovaliutas savo lėšas būtų linkę nukreipti, atitinkamai, 20 ir 16 proc. Estijos gyventojų.
Tuo metu Lietuvoje, tyrimo duomenimis, tokio tipo investicijomis besižavinčių yra santykinai mažiau – auksą rinktųsi 15 proc., o kriptovaliutas 7 proc. šalies gyventojų.
Pasak G.Vercinsko, atsargesnis lietuvių požiūris į investicijas, taip pat realistiškesnis lūkestis dėl investicijų grąžos šiuo atžvilgiu yra pragmatiškas ir ilgainiui gali apsaugoti nuo nuostolių.
„Susižavėjimas visiškai nauja ar primiršta turto klase bei galimybe per trumpą laiką uždirbti iš jos brangimo vis pasikartoja. Nors naujų investicinių galimybių niekada nereikėtų automatiškai atmesti, į jas pirmiausia reikėtų žvelgti per rizikos ir galimo nuostolio prizmę“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Anot G.Vercinsko, stebuklingo recepto per trumpą laiką uždirbti daug pinigų nėra, bet naudojantis klasikinėmis, ne vieną dešimtmetį rinkoje siūlomomis priemonėmis ir į jas periodiškai ir pakankamai ilgą laiką nukreipiant lėšas, teigiamų rezultatų gali pasiekti kiekvienas investuojantis.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausti po daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
