Milijonais tonų matuojama prekių ir produktų krova yra viena svarbiausių uosto veiklų.
Tačiau pastaruoju metu jame vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad uoste būtų kuriama ir pridėtinė vertė.
Didžiulės investicijos
Neseniai buvo baigtas ypač svarbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicinis projektas – uosto infrastruktūra pritaikyta naujiems laivų remonto pajėgumams.
Tai verslui suteikė galimybę sukurti naujas sąlygas remontuoti laivus ir padidino šias paslaugas teikiančių įmonių konkurencingumą.
Šiam uosto direkcijos infrastruktūros projektui Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skyrė Lietuvos metų gaminio apdovanojimą – aukso medalį.
„Mums visiems svarbus šis aukso medalis už inžinerinių gaminį – infrastruktūros projektą, kuris sudarė galimybę investuoti ir išplėsti paslaugas laivus statančiai ir remontuojančiai įmonei“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Uosto direkcija į šį inžinerinį gaminį investavo 22 mln. eurų.
Vien krovos nepakanka
Įprasta, kad jūrų uostų veiklos rezultatai yra matuojami krovinių tonomis.
„Atėjo laikas ne tiktai veiklą sieti su uoste kraunamais kroviniais, bet ir skirti dėmesį tam, kad uoste būtų kuriama pridėtinė vertė.
Šiuo metu tai daro Vakarų laivų gamykla, kuri teikia ir laivų remonto paslaugas, ir kitos uosto įmonės.
Jų poreikis didėja, nes daugelyje Europos uostų remonto įmonės arba sunyko, arba buvo iškeltos į Kiniją ir kitas Azijos valstybes, kur pigi darbo jėga.
Tuo metu mūsų uoste įgyvendintas infrastruktūros projektas suteikė galimybę verslui išplėsti savo veiklą – teikti gerokai daugiau ir kokybiškų laivų remonto paslaugų“, – kalbėjo A.Latakas.
Nauja infrastruktūra buvo sukurta Malkų įlankoje. Čia vyksta krovos darbai ir veikia Vakarų laivų gamykla, kurios įmonėse dirba apie 2000 žmonių.
Per trejus projekto įgyvendinimo metus buvo rekonstruotos ir iki 400 metrų pailgintos krantinės, sutvarkyta inkaravietė laivams, iškastos dokų duobės – padarytos specialios prieigos dokams pastatyti, paklota maždaug 100 metrų geležinkelio bėgių ir kranams reikalinga įranga.
Galės remontuoti milžinus
Viskas buvo paruošta taip, kad gamykla, turėdama gerą infrastruktūrą, galėtų pati investuoti ir išplėsti savo veiklą, – laivų remonto dokų rikiuotę papildė nauji dokai.
Tarp jų ir didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas, kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų. Jo ilgis siekia 235, o plotis – 45 metrus.
„Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektas sudarė sąlygas Klaipėdoje remontuoti didelius – „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus.
Tokių dokų, į kuriuos būtų galėję įplaukti tokie dideli laivai, gamykla anksčiau neturėjo.
Jau dabar planuojama, kad laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, o auganti darbų apimtis sąlygos ir naujų darbo vietų kūrimą.
„Dabar Lietuvos laivų remontininkams atsirado galimybių konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Ir šį objektą priėmus vertinimo komisijai gamykla iš karto apsikrovė darbais – nereikėjo nė pereinamojo laiko ieškant klientų“, – sakė A.Latakas.
Gelbėja ir po avarijų
Kaip verslui pavyko iškart griebtis darbų? Pasak pašnekovo, Baltijos jūros laivyba keičiasi – laivai didėja, jų gausėja ir jų remontui reikia specialių sąlygų.
„Vakarų laivų gamykla tapo įdomi klientams. Projekto pabaigoje buvo juntamas spaudimas kuo greičiau jį užbaigti, nes užsakymai jau plaukė. Gamyklai tai buvo svarbu, ji taip pat investavo didžiules lėšas“, – paaiškino pašnekovas.
Paprastai laivai remontuojami planine tvarka – sutartu laiku jie atplaukia į uostą. Bet pasitaiko ir skubių atvejų, pavyzdžiui, kai laivai patiria avariją uoste ar jo prieigose. Kol jie neapžiūrimi ir nesuremontuojami, negali būti išleisti į jūrą.
Paslaugų poreikis – didelis
Pasak A.Latako, tai, kad Lietuvos įmonių eksportas nuolat auga, uostui yra gera žinia – krovinių krova yra viena sudedamųjų uosto veiklos dalių.
Bet pokyčiai irgi tapo neišvengiami – Europos uostai siekia, kad juose būtų sukuriama kuo daugiau pridėtinės vertės, o tai reiškia, kad juose turi būti teikiamos paslaugos.
„Klaipėdos uostas tranzitinis, o dauguma to tranzito buvo iš Rytų. Tačiau tranzitas mažėja, todėl būtina įvairių rūšių pridėtinė veikla“, – kalbėjo A.Latakas.
Lietuva ruošiasi Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką – jūrinę pramonę ir technologijas plėtojanti Klaipėda turėtų tapti itin svarbia šiam ambicingam projektui reikalingų išteklių ir kompetencijų platforma.
„Mūsų siekis – kad dalimis atgabentos vėjo jėgainės būtų surenkamos uoste.
Skaičiuojama, kad vienas vėjo energijos megavatas įdarbina 10 tūkst. žmonių: reikia jėgainių gamintojų, laivavedžių, statybininkų, vadybininkų, inžinierių ir daugybės kitokių specialistų.
Lietuva 2023-iaisiais skelbs viešuosius pirkimus, ir mes stengiamės, kad Klaipėdos uoste atsirastų erdvė, kurioje būtų galima kurti pridėtinę vertę.
Žinodami, kiek projektų planuojama Baltijos jūroje, norime nepraleisti galimybės“, – teigė A.Latakas.
Pramonės įmonėms – svarbūs apdovanojimai
- Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, reikšmingiausius laimėjimus praėjusią savaitę įvertino aukso ir sidabro medaliais. 25-ajame, jubiliejiniame, konkurse apdovanojimams buvo nominuotos 53 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 24-ių šalies ūkio šakų.
- Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonių laimėjimai Lietuvoje ir pasaulyje net ir tokiu sudėtingu laikotarpiu rodo, kad iššūkius galima įveikti naudojantis inovacijomis.
- „Įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Jie skleidžia svarbią žinią – nors esame maži, esame inovatyvūs, sugebame pagaminti išskirtinės kokybės gaminius ir teikti paslaugas, kurios pripažįstamos ne tik Lietuvoje. Turime kuo didžiuotis – ne tik istorija ir turtinga valstybes praeitimi, bet ir tuo, ką kuriame dabar“, – teigė V.Janulevičius.
- Anot jo, per porą sunkių pandemijos metų verslas padėjo išsaugoti ekonomikos tvarumą.
- „Įstengėme peržengti sunkų slenkstį – per šiuos metus atsirado daug inovatyvių sprendimų įvairiuose pramonės sektoriuose. O ir ateinantys metai nebus lengvi – niekur nedings problemos, susijusios su Kinija, Baltarusija. Valstybei nuolat reikia naujų verslo sprendimų“, – pabrėžė V.Janulevičius.
