Metinėje ataskaitoje pateikiamas veiksmų plano, pagal kurį kuriamas koordinuotas naujai tiesiamos geležinkelio infrastruktūros valdymo modelis, apibendrinimas už 2021-uosius. Vienas iš pagrindinių tikslų tęsiant darbą kitąmet – konsultuotis su būsimais „Rail Baltica“ infrastruktūros klientais tam, kad kuriamas infrastruktūros valdymo modelis atitiktų jų lūkesčius.
Veiksmų plane išskirta dvylika pagrindinių temų, tokių kaip vieninga prieiga prie infrastruktūros, apmokestinimo ir pajėgumų skyrimo sistemos, eismo valdymas bei saugumas ir kitos. Ekspertų parengtoje metinėje ataskaitoje apibendrinama, kokie esminiai aspektai buvo įvertinti ir sutarti dėl šių temų per šiuos metus.
Anot „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, trys Baltijos šalys pirmą kartą įgyvendina tokio masto infrastruktūros projektą: „Turime ne tik užtikrinti sėkmingą ir sklandų šio projekto įgyvendinimą, bet ir susiderinti veiksmus bei priemones dėl būsimo šios infrastruktūros panaudojimo efektyviausiu būdu.
Kitąmet infrastruktūros valdytojų lygmeniu bus stengiamasi kuo labiau įtraukti partnerius, rinkos dalyvius ir kitas suinteresuotąsias šalis siekiant nustatyti, kaip bendra infrastruktūros valdymo, pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio sistemos padidintų traukinių eismą geležinkelio linijoje ir tai tik dar labiau išryškintų globalaus projekto „Rail Baltica“ naudas.“
„Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modelis buvo apibrėžtas pernai ir buvo sutarta, kad „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra bus valdoma remiantis integruotu sprendimų priėmimo mechanizmu, užtikrinant infrastruktūros valdytojų funkcijų koordinavimą pajėgumų skyrimo, apmokestinimo, eismo valdymo srityse.
Taip pat numatoma įgyvendinti ir vieno langelio sistemą, kurios paskirtis – užtikrinti atvirą ir patogią prieigą prie geležinkelio infrastruktūros. Tais pačiais metais Baltijos šalių ministrai pirmininkai įmonėms, kurioms buvo pavesta užtikrinti „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymą, skyrė užduotį parengti veiksmų planą, skirtą šiais principais paremto infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimui.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.
Naujoji geležinkelio linija bus 1435 mm pločio ir apims maršrutą Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena bei jungtį Kaunas–Vilnius.
