„Vakarų valstybėse tokio kainų augimo turbūt jau seniai nebuvo matyta. Tą lemia daugelis priežasčių. Dalis priežasčių yra susijusių su energetiniais resursais ir jų kainomis. Kita dalis priežasčių yra labiau susijusi su netipiniu pasiūlos pusėje esančiu šoku dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo ir neatsistatymo po kovido“, – Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.
„Tai tikrai nėra kažkokių labai optimistinių žinių, kad bus kažkoks kainų mažėjimas artimiausiu metu. Tačiau kitais metais tikimės, kad ir aukštos, bet vis dėl to stabilesnės (kainų – ELTA) situacijos negu šiemet“, – prognozuoja ji.
Premjerė akcentuoja, kad remiantis ekonomistų prognozėmis, pajamų augimas vis tik turėtų aplenkti infliaciją, o Vyriausybė, pasak jos, taip pat augino gyventojų pajamas minimalios algos, pensijų, darbo užmokesčio biudžetiniame sektoriuje didinimo pagalba.
„Visi šie sprendimai yra sukalibruoti taip, kad didžiausias augimas tenka žmonėms, kurių pajamos yra mažiausios. Kuriems atitinkamai kainų augimas kelia didesnę įtampą, negu žmonėms, kurių pajamos yra didesnės“, – aiškino I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė taip pat pridūrė, kad siekiant mažinti energetikos kainų augimo poveikį žmonėms, buvo priimti sprendimai dėl papildomos paramos bei komunalinių paslaugų kainų dalies išdėliojimo ilgesniame laikotarpyje.
„Kalbant konkrečiai apie energetikos išteklių kainas, ir atitinkamai apie žmonių galimybes apsimokėti sąskaitas, buvo priimtas sprendimas dėl kainų piko išdėliojimo per ilgesnį laikotarpį. Taip pat gerokai praplėstos galimybės gauti piniginę socialinę paramą apmokant komunalines sąskaitas“, – pažymėjo premjerė.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau. Numatoma, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.
