Pastarieji pyko dėl galimybių paso patikros ir dirbtinių užkardų. Dar stipriau pagiežą liejo neturintieji tokio dokumento, nes daugelis durų jiems šiemet užvertos.
Pykti neverta, nes gali būti blogiau. Prisimenate, pernai prieš Kalėdas dalis vietų automobilių aikštelėse buvo užtverta, o kai kurios prekyvietės išvis neveikė?
Šalies valdžia vylėsi tokiais būdais sumažinti užkrato plitimą, nors kai kurių priemonių poveikis nuo pat pradžių kėlė gausybę abejonių. Aišku, jos visiškai neveikė ir negalėjo veikti, o kentėjo prekybos centrų kaimynystėje įsikūrę daugiabučių gyventojai, mat vietos jų automobiliams neliko.
Žvelgiant į vaizdą populiariose prekybos vietose epidemiologo akimis, galima patirti lengvą šoką, nes žmonių grūstys prie kasų ar specialių pasiūlymų stendų visiškai nedera su noru stabdyti omikroną ar kitą parazitą. Kažkas panašaus į veidmainiavimą ir bandymą laviruoti.
Pirkėjai viską čiumpa net netyrinėdami kainų, o prisiminę ekonomistų perspėjimus išvis džiaugiasi galimybe gauti norimą gaminį.
Kažkas panašaus į sovietinius laikus, kai gyventojai pinigų lyg ir turėjo, tačiau dažniausiai negalėjo jų prasmingai išleisti. Pasitaikius progai jie čiupdavo bet kokią paklausią prekę. Jeigu ne sau, tai draugams ar giminaičiams.
Kai prekybos centrų lentynos šiemet dar labiau ištuštės, pedagogai galės juose vaikams rengti edukacijas ir pasakoti, kaip žmonės Lietuvoje gyveno prieš pusšimtį metų.
Štai Jungtinėje Karalystėje vos prieš kelis mėnesius kilus panikai neliko ne tik degalų, bet ir kai kurių maisto produktų ir net tualetinio popieriaus.
Gal tokių apokaliptinių pasekmių pavyks išvengti ir kauniečiai išsivers nenusipirkę naujausio modelio „iPhone“ įrenginio. Išsivers su senesniu.
Galima pamanyti, kad nuo praėjusių metų Kalėdų gyventojų sąskaitose tikrai nugulė gausybė šlamančiųjų, nes nebuvo galimybių jų išleisti.
Į bendrą gerovės euforiją gyvybės įpučia bankininkų pranešimai apie milžiniškas lėšas gyventojų sąskaitose, nepaliaujamai kylančius atlyginimus ir valdžios pažadai didinti pensijas bei kitas socialines išmokas.
Todėl niekam nebeskauda galvos, kad tradiciniams Kūčių patiekalams naudojama sūdyta silkė per metus pabrango 30 procentų, maždaug tiek pat – sviestas ir kiti pieno gaminiai. Gal kiek lengviau tik kiaulienos mėgėjams.
Norintieji švęsti iš peties ryžtasi dar rimtesniam žygiui – keliauja į kaimyninės Lenkijos prekybos centruose, kuriuose ir apribojimų lankytojams gerokai mažiau, ir kainos draugiškesnės. Nuo Kauno iki pasienio galima nulėkti per valandą.
Degalinėse fiksuojami nauji degalų kainų rekordai – taip pat ne bėda, teliūškuoja pilni bakai. Kita vertus, net pasirinkimo nėra. Automobilis reikalingas pasiekti kelionės tikslą, o ne rinkti rūdis kieme.
Gyventojų nebaugina net milžiniškas elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainų šuolis. Kauniečiams šįkart pasisekė, nes šilumos kainos didėjimo jie beveik nepajuto, mat jai gaminti naudojama daug biokuro, o ne brangių gamtinių dujų.
Kita vertus, sąskaitos pasieks tik sausio viduryje, o kol kas galima pašvęsti su dviguba jėga ir už neįprastas praėjusių metų Kalėdas, kai net kitoje savivaldybėje gyvenančių artimųjų lankymas buvo vertinamas kaip nusikaltimas.
Kas žino, gal po kelių savaičių vėl bus nustatyti panašūs ar dar griežtesni apribojimai. Prekybos centrų lankymas bus nepasiekiama pramoga. Paguoda, kad šventės bus pasibaigusios, todėl laukti pavasario bus lengviau.
Šiandien galima išlaidauti, o kitais metais – kad ir tvanas.
