„Mes rengiamės labai sudėtingam dešimtmečiui. Grąža bus menka, o gal ir iš viso neigiama“, – interviu „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ pripažino Norvegijos pensijų fondo vadovas Nicolai Tangenas.
Per pastaruosius 24 metus fondo grąža vidutiniškai siekė 6 procentus kasmet, o kartais ir gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį ji sudarė beveik 10 procentų, todėl fondas uždirbo net 95 mlrd. eurų pelno.
„Tačiau taip toliau tikrai nebus, tuo esame įsitikinę. Mums ateitis neatrodo tokia sėkminga kaip praeitis. Didžiausias pavojus akcijų ir obligacijų rinkoms yra infliacija. Manau, kad tai turės daug rimtesnių pasekmių, nei daugelis tikisi šiuo metu“, – aiškino N.Tangenas.
Norvegijos pensijų fondas formuojamas iš pajamų, gautų už parduotą naftą bei dujas. Jame šiuo metu yra apie 1,2 trilijono eurų, todėl tai yra didžiausias valstybinis fondas visoje planetoje. Jo tikslas – užtikrinti pasiturinčią ateitį Norvegijos piliečiams.
Fondas apie 70 proc. savo lėšų investuoja į akcijas, tad jis yra didžiausias pavienis akcininkas visame pasaulyje. Tarp investicijų objektų – ir nedidelės perspektyvios įmonės, ir tokie gigantai kaip „Microsoft“, „Apple“ ar „Amazon“.
Nors šiuos pinigus norvegai gavo iš naftos ir dujų verslo, pastaraisiais metais fondas nusprendė laipsniškai atsisakyti investicijų į iškastinių žaliavų sektorių ir pakeisti jas žaliosiomis. Pavyzdžiui, šįmet fondas už 1,375 mlrd. eurų tapo didžiulės vėjo jėgainių parką Nyderlanduose valdančios įmonės „Borselle“ akcininku.
