„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai

Dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nepaisant JAV sankcijų aiškinsis Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bei Ekonomikos komitetas. 

„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 3, 2022, 7:41 AM

Tai patvirtino NSGK vadovaujantis konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Planuojame sausio antrą arba trečią savaitę tikrai padaryti parlamentinės kontrolės seansą. Ar NSGK, ar bendrai su Ekonomikos komitetu. Matyt, šių dviejų komitetų seansą. Daugiau nieko neimsime“, – BNS praėjusią savaitę teigė parlamentaras.  

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS tikino, kad komitetai apsvarstys, kokiu keliu eiti – daryti bendrus posėdžius ar atskirai. 

„Pasitarsime, ar darysime bendrus, ar pasiskirstysime klausimus“, – tvirtino K. Starkevičius.  

Tačiau jis įsitikinęs, kad nepriklausomai nuo to, kaip komitetai dirbs – kartu ar atskirai, išvados bus bendros. 

L. Kasčiūno teigimu, parlamentinės kontrolės „iniciatyvą koreguos“ naujai aiškėjančios aplinkybės dėl trąšų tranzito, tačiau tyrimas nebus atidėtas. 

„Pažadėjome viešai, kad tai įvyks sausį, tai ir įvyks. Jau galvoje dėlioju, ką reikėtų kviestis, ko klausti“, – sakė NSGK vadovas. 

Jis abejoja, ar klausimui aptarti užteks vieno posėdžio. 

„Matyt, dviejų, trijų (reikės – BNS) pagal tą apimtį“, – prognozavo L. Kasčiūnas. 

„Man svarbiausia, jeigu kalbame apie trąšų tranzito nutraukimą, tai reikia atsakyti sau į esminį klausimą: pirma, ar sankcijos bus efektyvios, ar pasieks tai, ko jomis siekiama, ar nebus jos apeitos, ar kažkas nepasipelnys, ar nebus kitų privačių kompanijų kurios galės vežti tas trąšas, ar nebus kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios pasipelnys iš to, ar nebus taip, kad laimėtoja šioje situacijoje bus Rusijos Federacija. Tik atsakius į šiuos klausimus, turime įvedinėti sankcijas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, po trąšų tranzito per Lietuvą apsvarstymo, greičiausiai nebus jokių sprendimų dėl įpareigojimų. 

„Bet kai kokios rekomendacijos po situacijos vertinimo gali būti. Vyriausybei, atskiroms ministerijoms. Rekomendacinio pobūdžio“, – tvirtino NSGK vadovas. 

Anot K. Starkevičiaus, po parlamentinio tyrimo turėtų būti nustatyta tvarka, kaip tokiais atvejais, kai kitų šalių įmonėms, su kuriomis dirba Lietuvos verslas, įvedamos sankcijos, turėtų būti reguliuojama situacija, kaip nustatomos kompensacijos.

Seimas prieš Kalėdas du kartus atmetė opozicijos siūlymus sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Taip pat nepritarta idėjai pavesti tyrimą atlikti Užsienio reikalų komitetui jam suteikus tokios komisijos įgaliojimus.

Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Vyriausybė žada priimti per tris savaites. Premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad Vyriausybė nenusiteikusi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą bet kokia kaina.

Vyriausybinė komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.  

Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais.  

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų. 

Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Gruodžio 22-ąją „Lietuvos geležinkelių“ pritarė darbo sutarties su vadovu Mantu Bartuška nutraukimui abipusiu sutarimu, jis postą paliks nuo sausio 3 dienos, pranešė bendrovė. M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.