Ekonomikos ekspertai, verslo įmonių vadovai įvairius scenarijus bei patirtis aptarė renginyje „Kauno ekonominis paveikslas: pakeliui į naują realybę“.
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis parengė pranešimą apie Kauno vaidmenį Lietuvos ekonomikos transformacijoje.
Įstaigos vadovas Kauną lygino su užslėptu deimantu, kurį ištraukus į dienos šviesą galima tikėtis eksponentinės investuotojų plėtros.
– Koks tas Kauno vaidmuo dabar ir koks jis galėtų būti artimiausiu metu? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo E.Čivilio.
– Kauną galėčiau palyginti su krepšinio komanda: regioninėje lygoje jis yra geras žaidėjas – veikia stiprus universitetas, didėja žmonių verslumas.
Tačiau žaidimas regioninėje lygoje jau pasibaigė, mat Lietuva atsidūrė savo ekonominės raidos kryžkelėje: likti vidutinių pajamų spąstuose su mažai vertės kuriančiomis ekonomikos šakomis arba pertvarkyti ekonomiką į aukštąją pridėtinę vertę.
Nacionaliniame pažangos plane pabrėžiama pastaroji kryptis, o visas dėmesys sutelktas į tris esminius sektorius – gyvybės mokslus, inžinerinę pramonę bei IT sektorių.
Jų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą turėtų smarkiai išaugti.
Iškelti tikslai kol kas pasiekti tik Vilniuje, tačiau visa lyga bus konkurencinga tiek, kiek bus konkurencingas Kaunas, kuris atspindi bendrą šalies lygį.
Dabar visi žvilgsniai nukreipti būtent į Kauną, turintį visas prielaidas pasiekti keliamus tikslus.
Neseniai žinomo leidinio „Financial Times“ investicijų tyrimo padalinys Kauną įtraukė į „Future Tech Cities“ miestų penketuką.
Tai reiškia, kad Kaunas turi labai daug potencialo iššauti, mat mieste yra visų prioritetinių sektorių užuomazgos, tereikia laukti jų sprogimo.
– Ko reikia, kad tas sprogimas įvyktų?
– Pažiūrėkime, kur sutelktas Kauno dėmesys ir kaip miesto biudžeto išlaidos atitinka užsienio investuotojų poreikius. Pastariesiems nerūpi naujos šaligatvio plytelės ar arenos. Investuotojams labiausiai rūpi talentai ir pagal tai jie renkasi šalį ar miestą tolesnei plėtrai.
Kaip tai šiandien atsispindi Kauno strategijoje ir biudžete? Turbūt niekaip.
Pirmiausia reikia strategijos, kurioje brangiausiu turtu įvardijamos ne plytelės ar „Žalgirio“ arena, o aukštą pridėtinę vertę kuriantys žmonės. Kaunui tai ypač svarbu, nes miestas turi tikrą talentų kalvę – Kauno technologijos universitetą.
– Miesto valdžiai gali kilti sunkumų pasirinkti kryptį, nes ji turi įvertinti ir poreikius gyventojų, kurie pirmenybę teikia galbūt atnaujintoms gatvėms ar šaligatviams?
– Tai skirtingos vizijos, kaip suvokiame gerovės valstybę.
Aš ją matau tuomet, kai kiekvienas Lietuvos gyventojas yra laisvas, ekonomiškai apsirūpinęs žmogus, galintis keliauti, užsiimti norima kūrybine veikla, turėti nuosavą didelį namą.
Galbūt kam nors klestinti Lietuva yra visi asfaltuoti žvyrkeliai ir išlyginti šaligatviai. Gali būti ir toks požiūris, tačiau ateities kartų ir dalies jau dabar gyvenančių žmonių tokie fiziniai materialūs dalykai neįkvepia.
Visos progresyvios pasaulio šalys stengiasi atsitraukti nuo primityvių skaičiavimų, kiek yra asfaltuotų kelių ar užlopytų gatvės duobių, svarbesniu rodikliu tampa gyventojų laimės indeksas.
Nesakau, kad nereikia naujų gatvių ar ligoninių, tačiau turime nustatyti, kas yra mūsų vizija.
Mes vis dar įsivaizduojame, kad per materialius dalykus išspręsime svarbiausias problemas. Juk pastačius kultūros namus savaime daugiau kultūros neatsiras.
– Kokie miesto valdžios žingsniai reikalingi, kad Kaunas taptų gerovės valstybės, kaip ją įsivaizduojate, dalimi?
– Pragmatiškas pasiūlymas būtų drąsiai pasakyti, kad didžiausias Kauno turtas yra kauniečiai – nuo senolių iki mokyklą pradedančių lankyti vaikų.
Mes norime įgalinti Kauną pasinaudoti nacionaline politika, kuri smarkiai orientuota į ekonomikos transformaciją per žmones.
Šiam tikslui pasiekti 2022 m. pradedamos kelios labai svarbios priemonės.
Viena jų – profesinis orientavimas per karjeros centrus, kad jauni žmonės tinkamai pasiruoštų ir savo pasirinkimą sietų su vietos įmonių ar investuotojų poreikiais.
Neseniai atlikome tyrimą Šiauliuose ir išsiaiškinome, kad švietimo įstaigas paliekančių žmonių profesijos, jų turimi įgūdžiai visiškai prasilenkia su poreikiu. Profesiniai karjeros centrai padės vaikams jau mokykloje suvokti, ko jie norėtų imtis ateityje.
Visoje Lietuvoje nuo metų pradžios veiks 14 tokių centrų, juose dirbs 475 karjeros specialistai.
Pradedama didelė perkvalifikavimo programa, kuriai skirta 108 mln. eurų. Ji skirta ne tik bedarbiams, bet ir užimtų žmonių parengimui verslo bendruomenės poreikiams. Vien Kaune ketinama perkvalifikuoti apie 4600 žmonių, kurie dirba mažą vertę kuriančius darbus.
Pradedama pameistrystės skatinimo programa, kuri finansuojama iš ES fondo. Žmonėms nereikės mokytis imituojant tikrą darbą, jie iškart galės lavinti įgūdžius įmonėse.
– Prieš kelerius metus tikra sensacija tapo garsių tarptautinių įmonių „Continental“, „Hella“, „Hollister“ sprendimas statyti gamyklas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Ar galima tikėtis Kaune panašaus masto investicijų, kol nesibaigė pandemija?
– Pandemija pateikė daugybę keistų ir neįtikėtinų dalykų. Pradžioje matėme visišką sustingimą, užsienio investuotojai elgėsi labai atsargiai, tačiau dabar visi suprato, kad ateitis ateina greičiau, negu tikėtasi. Investuotojai smarkiai suaktyvėjo.
2021 m. įstaigai „Investuok Lietuvoje“ bus rekordiniai – užbaigta beveik 50 projektų, sukurta apie 5000 naujų darbo vietų.
Kaune galime kalbėti net apie eksponentinį augimą. Negaliu minėti konkrečių pavadinimų, tačiau Kaunas yra užslėptas deimantas Lietuvos ekonomikoje ir investicijų pasirinkimui, todėl miesto perspektyvos labai palankios.
