„Vien tai, kad vienetinės darbo sąnaudos auga penktus metus iš eilės sparčiausiai palyginti su mūsų konkurentėmis, o mūsų investicijos į mašinas ir įrenginius – technologinį atsinaujinimą – yra žemiausio lygio nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), jau yra rimtas signalas, kad pastaruosius penkerius metus konkurencingumo lenktynes likusioms valstybėms gana nesėkmingai pralaimime“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, nerimą kelia tai, kad Lietuvoje darbo kaštai vienam darbuotojui yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau darbo užmokesčio fondo BVP dalis jau yra didesnė nei ES vidurkis ir prilygsta Švedijos, Austrijos ir kitų Vakarų Europos šalių rodikliui. Ekonomistės nuomone, didžiausią Lietuvos ekonomikos dalį sudaro transporto ir pramonės sektoriai, tad ateityje kyla grėsmė nebeatlaikyti tokios didelės atlyginimų dalies.
„Turime žiūrėti, ar šitie sektoriai yra vidutiniuoju laikotarpiu perspektyvoje konkurencingi ir pajėgūs toliau neinvestuodami didinti darbo užmokestį taip sparčiai“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Ji taip pat pažymėjo menką IT sektoriaus dalį Lietuvos ekonomikoje.
„Susidaręs labiau mitas nei realybė, kad tai yra labai rimta mūsų ekonominė paspirtis, vis tik šis sektorius sukuria tik apie 4 proc. nuo BVP, užpraeitų metų duomenimis, tik šiek tiek daugiau nei žemės ūkis. Perspektyvos didelės, bet mes ir informacinių paslaugų eksporto prasme nelenkiame Estijos“, – sakė ji.
Pasak jos, Lietuva vis dar yra prekes eksportuojanti valstybė, kurioje didžiausią reikšmę turi pramonės sektorius. Jame, I.Genytės-Pikčienės nuomone, trūksta aukštos pridėtinės vertės, tačiau dominuoja vidutinės ir žemos pridėtinės vertės veiklos. Investicijų į šiais veiklas ekspertė kol kas pasigenda ir pabrėžia, kad pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos dar užtruks.
„Ekonominė struktūra, kurią turime šiandien, ilguoju laikotarpiu, matyt, vargu, ar gali išlikti konkurencinga. Reikia skatinti tuos poslinkius, kad didėtų aukštos ir vidutiniškai aukštos pridėtinės vertės veiklų indelis ir svoris į ekonomiką“, – kalbėjo INVL ekspertė.
„Užspausti, užgniaužti tas veiklas, ant kurių dabar važiuoja mūsų ekonomika, turime tvariai, palaipsniui, kad užaugtume ten, kur reikia, neužgniauždami tų variklių, kurie vis dar veikia“, – sakė ji.
