Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų ypač stinga statybų sektoriaus įmonėse.
„Trūksta betonuotojų, mūrininkų, apdailos ir fasado specialistų. Labiausiai trūksta darbuotojų ir trečiųjų šalių. Ne iš Europos Sąjungos, ne iš Lietuvos, bet iš Ukrainos ir Baltarusijos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Mantas Galdikas, būsto plėtra užsiimančios įmonės vadovas.
Darbo jėgos trūkumas statybose ypač padidėjo per pandemiją, nes ji pristabdė darbuotojų atvykimą į Lietuvą iš kitų šalių. Tačiau M.Galdikas pastebėjo, kad dirbti statybose ne itin nusiteikęs ir vietinis jaunimas.
„Tai sudėtingas darbas lauke. Žiūrėdamas pro biuro langus visada matau, kaip mūrininkai, betonuotojai dirba, kai lauke net pūga ar šaltis. Aš manau, jei jaunimas gali rinktis, jis renkasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai mažiau sudėtingą darbą“, – sakė jis.
Įvertinusi darbo jėgos trūkumą ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nusprendė, kad Lietuva turi būti atvira talentams iš viso pasaulio.
„Visada girdžiu talentų pasiūlos klausimus: ar bus pakankamai žmonių, kurie dirbs įmonėse, kokias kvalifikacijas jie turi?“ – teigė A.Armonaitė.
Valdžia pripažįsta – darbuotojus iš kitų šalių vilioti reikia, todėl būtina koreguoti ir migracijos procedūras.
„Reikia reikšmingai jas sutrumpinti, keisti aptarnavimą, rengti dokumentus ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis, reikia didinti nuotolinį paslaugų teikimą“, – vardijo ministrė.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sakė, kad per artimiausią dešimtmetį būtina plėtoti kelis sektorius: inžinerijos pramonę, gyvybės mokslus, informacijos ir ryšių technologijų sektorių.
„Asociacijos „Infobalt“ tyrime konstatuojama, kad šiandien trūksta 14 tūkst. darbuotojų. Akivaizdu, kad visi lūkesčiai nėra nukreipti vien tik į švietimo sistemą. Nors 2020 m. IT specialybę pasirinko apie 1500 studentų, istoriniai duomenys rodo, kad vos 33 proc. studentų lieka dirbti šiame sektoriuje“, – kalbėjo E.Čivilis.
Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pritraukiant talentus iš viso pasaulio didelę reikšmę turi ir gyvenimo kokybė bei būsto kainos šalyje.
„Kad ir į kokį reitingą pažiūrėjus dažniausiai didieji miestai, pavyzdžiui, Paryžius, Londonas, gyvenimo kokybe nusileidžia mažesniems miestams. Mes esame aukso viduriukas, tarp 0,5 mln. ir 1 mln. miestas, kuris tikrai gali išnaudoti tą konkurencinį pranašumą“, – patikino jis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais darbuotojų trūko daugiau nei pusei darbdavių, daugiausia – pramonės, statybos įmonėse, žemės ūkyje, paslaugų sektoriuje.
