„Pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio lengvai imtumės, – sakoma ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio pranešime. – Tačiau žlugus pakartotiniams bandymams tai išspręsti dvišaliu formatu, nematome jokios kitos išeities, tik prašyti PPO ginčo sprendimo konsultacijų su Kinija.“
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Kreipdamasi į PPO Europos Sąjunga išreiškė palaikymą Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų skundams, kad dėl šio ginčo Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir imasi kitokių ekonominių suvaržymų.
V.Dombrovskis sakė, kad blokas toliau sieks išspręsti šį ginčą diplomatinėmis priemonėmis, ir pastarosiomis savaitėmis aptarė šią problemą su Kinijos pareigūnais. Kilus šiam ginčui Jungtinės Valstijos išreiškė palaikymą Europos Sąjungai ir Lietuvai.
„Svarūs įrodymai“
ES prašyme konsultacijoms pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia PPO teisės normas, reglamentuojančias prekybą prekėmis ir paslaugomis.
„Sveikiname Europos Komisijos sprendimą ES vardu inicijuoti konsultacijas su Kinija. Šis žingsnis yra aiški žinia Kinijai, kad ES netoleruos politiškai motyvuotų ekonominės prievartos veiksmų“, − sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia situacijos su Kinija deeskalavimo bei santykių normalizavimo, tačiau Užsienio reikalų ministerijos pastangomis surinkti svarūs įrodymai apie sistemingus tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimus verčia imtis visų įmanomų priemonių, ginant ne tik Lietuvos įmonių ir investuotojų, bet ir viso ES verslo teisėtus interesus.
Lietuva tikisi, kad Kinija sutiks dalyvauti konsultacijose su ES ir jos bus sėkmingos ne tik sprendžiant jau esamus prekybos trikdžius, bet ir užtikrinant ilgalaikius tvarius sprendimus.
G.Landsbergis pažymėjo, kad PPO ginčo prieš Kiniją iniciavimas parodo ES solidarumą ir vienybę. „Nesvarbu, ar neteisėtas ekonominis spaudimas yra nukreiptas prieš atskirą ES valstybę narę, ar prieš visą ES – Europos Sąjunga reaguos ir aktyviai gins pažeistas teises remiantis visomis tarptautinės teisės teikiamomis galimybėmis“, − sakė ministras ir pridėjo, kad šalia konsultacijų su Kinija iniciavimo PPO formate būtina ir toliau tęsti darbą, kuriant ES instrumentą, skirtą kovai su neteisėtos prievartos veiksmais.
Tuo metu Kinija vėliau ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga elgiasi „nepagrįstai ir nenuosekliai“. Bendrijos kaltinimai dėl „vadinamojo Kinijos spaudimo Lietuvai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs“, sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas. „Reikalas tarp Kinijos ir Lietuvos yra politinis, o ne ekonominis“, – pridūrė jis.
ES nurodė surinkusi įrodymų apie Kinijos taikomus suvaržymus. Tarp jų minimas „atsisakymas praleisti lietuviškas prekes per muitinę, prašymų importui iš Lietuvos atmetimas, taip pat spaudimas ES bendrovėms, veikiančioms kitose ES šalyse narėse, pašalinti Lietuvos dedamąsias iš jų tiekimo grandinių“.
Komplikuoti santykiai
V.Dombrovskis sakė, kad nepaisant šių įrodymų blokas toliau ieškos galimybių išspręsti ginčą diplomatiniu būdu. Kinija yra „gyvybiškai svarbi partnerė“, ir ES „vertina šį ryšį“, bet „mūsų ryšys reikalauja abipusės pagarbos“, žurnalistams sakė V.Dombrovskis.
Europos Komisija prižiūri 27 ES šalių prekybos politiką ir Bendrijos vardu sprendžia ginčus per PPO, kurios būstinė įsikūrusi Ženevoje.
ES, taikydamasi prie ankstesnės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel užduodamo tono, ilgą laiką siekė draugiškesnių ryšių su Kinija. Tačiau tokia politika tapo sunkiau pagrindžiama, kai vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) Kinija tapo labiau centralizuota ir sugriežtino savo politiką.
Santykiai su Pekinu tapo dar labiau komplikuoti, prieš metu, kai ES ir Kinijos investicijų sutartis, kurios pageidavo Vokietija, buvo atidėta neribotam laikui, Bendrijai paskelbus sankcijų dėl Pekino elgesio su uigūrų mažuma Kinijoje. Pekinas savo ruožtu ėmėsi analogiškų priemonių Bendrijos atžvilgiu.
Šie ir kiti nesutarimai paskatino ES diskusijas dėl reglamento, kuris suteiktų Briuseliui naujų galių sparčiau atsakyti į užsienio vyriausybių pastangas kenkti Europos ekonomikai ir verslui.
