Vien ketvirtąjį 2021-ųjų ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,9 mlrd. eurų – 0,5 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 4,8 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas.
Vertinant gamybos metodu, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimui didžiausios įtakos turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.
Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė sako, jog šalies ekonomika 2021-aisiais augo sparčiai.
„Didėjo pramonės produkcijos apimtis, augo mažmeninė ir tarptautinė prekyba. Laisvų darbo vietų skaičius rekordinis, bedarbių mažėjo. Atlyginimai augo dešimtadaliu, bet dėl sparčiai kylančių kainų realus darbo užmokesčio didėjimas siekė 4 proc“, – pirmadienį pristatydama praėjusių metų rezultatus žurnalistams teigė J. Petrauskienė.
Finansų ministerija gruodį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augs 4,8 proc., Lietuvos bankas – 5,1 proc., o Europos Komisija – 5 proc.
BNS apklaustų ekonomistų vertinimu, BVP praėjusiais metais augo 4,9-5,4 proc. Pasak jų, pernai ekonomiką augino vidaus vartojimas, spartus pramonės tempas, eksportas. Be to, didelės įtakos sparčiam ekonomikos augimui turėjo žema 2020 metų bazė.
Pasitikėjimas ekonomika sumažėjo
Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, sausį, palyginti su gruodžiu, sumažėjo nuo 1,6 iki 0,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Paslaugų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo 11,7 iki 4, vartotojų – nuo –2,7 iki –4,7 proc. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –0,7 iki 1,9, statybos – nuo –25,1 iki –11,7, prekybos – nuo 2,6 iki 3,1 proc.
Ekonominių vertinimų rodiklis, per metus – sausį, palyginti su 2021 metų sausiu – buvo 6,8 proc. punkto didesnis. Statybos rodiklis padidėjo 18,9, prekybos – 16,2, paslaugų – 12,2, pramonės – 5,3 punkto. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3,9 punkto.
