Per praėjusius 2021 metus daugiausiai augančių pardavimų trejetukas buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai 9,7 proc. Vyno ir putojančio vyno augimai gali būti paaiškinami didėjančiomis žmonių pajamomis, tačiau stipraus sektoriaus vartotojai greičiausiai perėjo iš probleminio spirituoto vyno.
Tuo tarpu alaus pardavimai krito 3,3 proc., o probleminiame sektoriuje (spirituotame vyne) pardavimai sumažėjo 10,8 proc. Probleminis sektorius dėka akcizų buvo sunaikintas, tačiau kenksmingas poveikis daromas ir silpnam alkoholiui.
Jei kalbėtume apie mokesčio surinkimą, tai iš stipraus alkoholio buvo surinkta 11,5 proc. daugiau mokesčio – 28 mln. daugiau, viso 273,5 mln. eurų. Iš antros svarbiausios pozicijos alaus – 2,9 mln. mažiau, kas sudarė 84 mln. eurų. Teorijoje yra žinoma Lafero kreivė, kur didinant mokesčius ne visada surenkama daugiau mokesčio. Akivaizdu, kad didėjantys silpno alkoholio mokesčiai jau duoda mažesnę naudą.
Šiuo metu yra patvirtinta ilgametė alkoholio akcizų didinimo politika, kuri numato, kad iki 2024 metų (lyginant su 2016 metais) alaus akcizas padidės 182 proc., vyno (iki 15 proc.) – 181 proc., o stipraus alkoholio 82 proc., arba kartais mažiau. Akcizai turi didėti, kad išliktų alkoholio įperkamumo balansas didėjant žmonių pajamoms, tačiau dabar turime problema, kai išgeriamas alkoholis stiprėja dėka mokestinių pakeitimų.
Ilgalaikėje perspektyvoje turėtume peržiūrėti mokesčius, kad stipraus alkoholio taurelė mažėtų ir galėtume pasigirti, kad esame labiau Vakarų šalimi, kur stipraus alkoholio išgeriama apie 20 proc. viso absoliutaus alkoholio kiekyje. Šiuo metu per stiprų alkoholį Lietuvoje suvartojama daugiau nei 40 proc. viso absoliutaus kiekio Lietuvoje.
