Apie šiuos tvarumo aspektus tinklalaidėje „Berta&Talks“ diskutuoja Aurelija Astrauskė kartu su „The Body Shop“ Lietuvoje vadove Skaiste Tarvydiene ir „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovu Kiril Simbirskij.
– Kiril, trumpai papasakokite, kas yra tvarus verslas? Kaip suprasti, kada įmonė, prekių ženklas yra tvarus, o kuomet ne?
Kiril: Iš tiesų yra labai daug tvarumo apibrėžimų. Įprastas apibrėžimas, kurį naudojame ir mes, tvarumo konsultantai – tvari įmonė yra ta, kuri turi ilgalaikę viziją ir stengiasi suderinti visų suinteresuotų šalių poreikius bei lūkesčius. Be to, ji dalinasi savo kuriama verte su visomis suinteresuotomis šalimis – ne tik su akcininkais dalinantis pelnu, bet ir sugrąžinant sukuriamą vertę visuomenei, gamtai ir kitoms suinteresuotom šalims.
Iš tiesų niekada negalime pasakyti, kad kažkuris verslas yra visiškai tvarus arba visiškai netvarus – šie du ekstremumai neegzistuoja. Visi verslai yra kažkur tame tarpe. Pats tvarumas yra tarsi kelias, nes tai yra ilgalaikis procesas. Įmonės tuo keliu eina kaskart tobulindamos save, nes tvarumui, kaip ir tobulumui, ribų nėra.
– O tvarumas, kokias sritis labiau apima? Ar tai daugiausiai liečia aplinkosaugą, ar žmogiškuosius resursus? Kuriose srityse galima kurti tą tvarų verslą? Galbūt yra tokių sričių, kur niekada nepavyks būti tvariam?
Kiril: Iš tikrųjų tvarumą apibrėžia trijų pagrindinių elementų sintezė – socialiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai aspektai. Kai tarp šių visų aspektų randamas balansas, galime sakyti, kad įmonė yra tvari. Ilgainiui įmonė gali vystytis ir nedaryti reikšmingos žalos nė vienam iš šių trijų komponentų bei atrasti šių trijų komponentų balansą. Tai užtikrina tą ilgalaikę perspektyvą bei padeda kurti tą vertę.
– Skaiste, jūs dirbate tarptautinei kompanijai, kuri išties daug dėmesio skiria tvarumui. Pasidalinkite, ką veikia „The Body Shop“ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kas jūsų įmonei yra tvarumas, kokius projektus įgyvendinate ir ko galime iš jūsų pasimokyti?
Skaistė: Kaip Kiril ir minėjo, tvarumas yra nesustojantis procesas. Aišku, viskas prasideda nuo tam tikrų tikslų susidėliojimo, bet svarbu prisiminti, jog tai, kas šiandien yra tvaru, rytoj nebūtinai bus tvaru. Dėl šios priežasties įmonė visą laiką turi būti labai atidi, nusistatyti savo tikslus ir jų siekti.
Prekių ženklui „The body shop“ tvarumo atžvilgiu šiandien judėti yra šiek tiek lengviau, nes nuo pat pradžių buvo nuspręsta būti ne tik verslu ir kurti ne tik produktą. Nuo pat 1976 metų, kuomet ir buvo įkurtas prekių ženklas, įkūrėjos Anita Roddick idėja buvo prekių ženklu nešti pridėtinę vertę, turėti tam tikras vertybes. Vertybės buvo paremtos, kaip Kiril ir minėjo, socialiniais, aplinkosauginiais, verslo modelio aspektais. Jau nuo tada pradėjome eiti tuo keliu ir visų pirma didžiausias indėlis buvo dėtas į socialinius aspektus.
Kreiptas dėmesys į bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir įvairiomis bendruomenėmis. Kaskart buvo paliečiamos kažkokios aštrios, socialiai jautrios temos, nevyriausybinės organizacijos buvo remiamos.
Kadangi mums labai svarbu, iš kur yra gaunami mūsų produktams reikalingi ingredientai, „The Body Shop“ jau nuo 1987 metų įkūrė bendruomenių prekių programą. Ši programa padeda marginalioms bendruomenėms skirtingose šalyse kurti gerovę, gauti pajamas, turėti darbą. Mums yra svarbu, iš kur ir kaip atkeliauja mūsų ingredientai bei kokį poveikį jie turi bendruomenėms, iš kurių mes juos gauname. Programa iki šiol gyvuoja ir vis keičiasi, keičiasi ir bendruomenių programos tiekėjai atsižvelgiant į tai, kur mes esame labiausiai reikalingi.
Bėgant laikui labai stipriai žiūrėjome į aplinkosaugą, bet tie projektai kaskart buvo skirtingi ir savalaikiai. Kas liečia miškų kirtimą, miškų atstatymą, gamtos tiltų atkūrimą – šiuose dalykuose mes labai stipriai dalyvavome. Kaip ir Kiril minėjo, poveikis aplinkai iš įmonės pusės mums yra labai svarbus. Tad šioje vietoje „The Body Shop“ priėmė daug svarbių sprendimų dėl pakuočių.
Iš esmės per visą savo gyvavimo laikotarpį „The Body Shop“ peržiūrėjo visus savo procesus ne tik savo viduje ir priėmė kai kuriuos sprendimus. Prie ko priėjome – prieš kelerius metus pradėtas sertifikavimo kelias.
Jeigu įmonei pačiai yra sunku peržiūrėti visus procesus, visą laiką galima kreiptis į išorę. Galima kreiptis į konsultavimo organizaciją, kuri gali išmatuoti poveikį ir įtaką. Galima iš karto kreiptis į sertifikavimo organizaciją, kuri gali išmatuoti ir išduoti tvarios kompanijos sertifikatą. „The Body Shop“ prieš dvejus metus pasirinko šį kelią ir dabar yra sertifikuota „B Corp“ sertifikatu. Šis sertifikatas yra vienas iš aukščiausią lygį nurodančių rodiklių, bylojančiu, kiek kompanija yra tvari, skaidri ir socialiai atsakinga. Bet vėlgi, tikrai dar nepadarėme visko, vis dar turime kur tobulėti ir tikrai nesustosim.
– Klausausi jūsų ir atrodo, kad nuo pat įmonės įkūrimo labai daug darote šiuo klausimu. Bet verslo tikslas yra uždirbti pinigus ir ekonomiškai visas šis procesas šiek tiek prieštarauja šiai logikai.
Skaistė: Ne, neprieštarauja. Prekių ženklas yra ne tik daiktas, ne tik prekė. Prekių ženklas savyje neša užkoduotą vertybę ir ta vertybė yra svarbi prekių ženklui bei jo vartotojui. Prekių ženklas tą žinutę neša vartotojui. Vartotojas yra protingas žmogus. Jis nesirenka daikto, jis renkasi vienodas vertybes. Ir kuo toliau, tuo daugiau yra tokių atskingų žmonių. Viskas prasideda nuo asmeninio sprendimo – jeigu žmogui asmeniškai tai yra svarbu, jeigu sutampa jo vertybės, jis visą laiką rinksis tokį prekių ženklą.
Tas asmeninis žmogaus apsisprendimas ir jo vertybės yra labai svarbios visiems prekių ženklams, nes tai yra impulsas, lemiantis tai, ko žmogus ieško. Jeigu verslas supras, kad jo klientas ieško būtent tokių vertybių, jis tikrai ieškos būdų, kreipsis į konsultantus ar pats peržiūrės procesus bei ieškos, kaip tą vertybę suteikti klientui.
– Kiril, tai ar kreipiasi prekių ženklai, įmonės į jus?
Kiril: Tikrai taip, aš tik paantrinsiu, kad anksčiau daugiausiai buvo žiūrima į tą vadinamą pelno / nuostolių ataskaitą bei į paskutinę eilutę, nurodančią, kiek yra pelno. Dabar dauguma įmonių suprato, kad tai yra labai trumparegis dalykas ir šiandienos didelis pelnas galbūt neužtikrins įmonės ilgalaikio egzistavimo rinkoje. Suvokiama, kad prekių ženklų vartotojai pradeda klausti daugiau klausimų, ieško prekių ženklų, kurie atiktų jų lūkesčius, jų filosofiją.
Kai dirbome su tomis įmonėmis, kurios į mus kreipėsi, pirmas žingsnis visuomet būdavo suinteresuotų šalių vertinimas. Mes, kaip konsultantai, padedame įmonėms paklausti suinteresuotų šalių, kurių tarpe yra ir vartotojai, ko tikimasi iš įmonės. Klausiame, ko jie nori, kokios yra jų vertybės. Klausiame ir apie tai, kokią papildomą vertę tikimasi, kas prekių ženklas sukurs. Tai galiausiai padeda tam ženklui tapti atitinkančiu savo vartotojus. Kuo jis labiau atitinka, tuo jis bus ir tvaresnis, tuos jis didesnę naudą atneš visuomenei.
Viso pokalbio klausykite tinklalaidėje „Berta&Talks“: