„Prezidentui, kas pasiūlyta Vyriausybės, – per mažai. Nepakanka. Opozicija choru atitaria ir siūlo dar daugiau gerovės virš to, ką siūlo prezidentas, siūlydamas ir NPD didinimą, ir išmokas iš malūnsparnio barstyti. Tuoj turėsime ne tik kainų infliaciją, bet ir perkaitimą nuo gerovės siūlymų“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Lingė.
Konservatoriaus teigimu, prezidentas ir opozicija nesąžiningai ignoruoja prieš kelias savaites įsigaliojusius pajamų padidėjimus, kurie jau buvo įvykdyti, o svarbiausia dabar priimti sprendimus nesivaikant populizmo.
„Nesąžininga ignoruoti vos prieš kelias savaites įsigaliojusius pajamų padidėjimus, kurių bendra vertė – apie milijardą, bet prezidentas ir opozicija tai linkę ignoruoti. Dar ne visos išmokos spėjo pasiekti žmones, dar nepriimti sprendimai dėl naujai besikreipiančių kompensacijų šildymui, bet jau šaukiama, kad kažkur vėluojama ir kad kažkas jau seniai turėjo būti padaryta“, – aiškino Seimo narys.
„Buvo siūlymai anksčiau, yra dabar ir, jei reikės, bus ir ateityje. Girdime ir socialinius partnerius, nevyriausybininkus ir atskirai bus žiūrima į kiekvieno situaciją. Jei reikės, sprendimai bus išieškoti. Bet tą turime daryti atsakingai, o ne vaikydamiesi populizmo“, – pridūrė jis.
Parlamentaras prisiminė ir 2007 m. socialdemokratės Rasos Budbergytės pasakymą, kad PVM lengvatos yra blogas pasirinkimas, siekiant suvaldyti kilusius ekonominius iššūkius.
„Net nebežinai kuo tikėti – ar kai R. Budbergytė 2007 m. būdama valstybės kontrolierė sakė: „Lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti, pasiūlai ir paklausai didinti. (...) Tiesioginę naudą, taikant lengvatinį PVM tarifą, gavo įmonės, parduodančios lengvatiniu tarifu apmokestinamas prekes ir paslaugas.“ Ar kai šiandien atstovaudama socialdemokratams siūlė tas lengvatas maisto produktams“, – samprotavo politikas.
Seimo narys prisiminė ne tik socialdemokratės pasisakymus 2007 m., bet ir tai, kaip G. Nausėda kartu su kitais ekonomistais 2008 m. pateikė tuomečiam premjerui Gediminui Kirkilui ekonomikos gaivinimo planą, kuriame, anot M. Lingės, siūlymų taškyti biudžetą nebuvo.
„Prezidentas prisiminė, kad tokią infliaciją turėjome tik prieš dešimtmetį. Patikslinau, kad tai buvo 2008 m., kada tuomečiam premjerui G. Kirkilui garsūs ekonomistai, tarp kurių buvo ir G. Nausėda, pateikė ekonomikos gaivinimo planą. Solidų, nukreiptą į struktūrines pertvarkas ir ilgalaikius sprendimus. Tuokart siūlymų taškyti biudžetą nebuvo, nors atsakomybė už valstybės politiką nespaudė pečių“, – pabrėžė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys.
Prezidentūroje ketvirtadienį vyko Gitano Nausėdos, trijų ministrų, Seimo frakcijų, savivaldybių, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimas aptarti galimas priemones infliacijai švelninti. Jame dalyvavusių opozicijų parlamentarų teigimu, susitikime aptarti ne visi prezidento vėliau spaudos konferencijoje pristatyti siūlymai.
Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas patikino, kad susitikimas praėjo sklandžiai, daugiausia aptartas siūlymas taikyti 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, kurį trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Diskutuota ir apie PVM mažinimą daliai maisto produktų bei neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą, tačiau, liberalo teigimu, vėliau G. Nausėdos pristatyta vienkartinių išmokų priemonė aptarta nebuvo.
„Apie NPD didinimą buvo kalbėta, o štai apie vienkartines išmokas nebuvo kalbėta, išskyrus tai, kad buvo paminėta, jog tai yra kaip arsenalas priemonių, kuris gali būti taikomas. Tačiau jokios konkretikos apie tai tame pasitarime nebuvo. Man tai irgi staigmena, kai portaluose perskaičiau, kad prezidentas teiks 100 eurų vienkartinę išmoką tam tikroms asmenų grupėms“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
„Pokalbyje buvo kalbama apie tai, kas buvo aptarta visur, visais pjūviais ir skerspjūviais – nulinis PVM tarifas. O štai ši nauja priemonė buvo įvardyta tik po susitikimo“, – pridūrė parlamentaras, kartu pažymėjęs, kad kiti pasitarime dalyvavę asmenys nebuvo pakviesti dalyvauti spaudos konferencijoje ir susitikimo įspūdžius žurnalistams pasakojo atskirai, lauke prie Prezidentūros.
Kad prezidento siūlymus išgirdo iš spaudos patvirtino ir kitas susitikimo dalyvis, Vytautas Mitalas. Anot parlamentaro, pasitarime skirtingiems interesams atstovaujantys žmonės pateikė savo poziciją apie tai, kaip jie mato susidariusią situaciją, o tuo „pasišnekėjimas ir baigėsi“.
„Siūlymus išgirdau iš spaudos, po susitikimo, o ne susitikimo metu. Taip kad sakyti, kad kas nors tarėsi apie sprendimus, kuriuos siūlys prezidentas, tai prezidentas šiame susitikime kaip tik ir liko vienintelis, kuris pasiūlymų nebuvo pateikęs, nors visi daug diskutavo ir nusprendė savo pasiūlymus pasakyti po renginio“, – atskleidė Laisvės frakcijos seniūnas.
E. Gentvilo teigimu, nors siūlymas kelti NPD prie diskusijų stalo ir skambėjo, kiek būtent šis dydis galėtų kilti – nediskutuota.
„Per pasitarimą nebuvo minima suma, kad NPD didėtų 50 eurų, sužinojau grįžęs, bet čia jau detalės“, – sakė E. Gentvilas.
V. Mitalas samprotavo, kad galbūt išsamesnės diskusijos, kiek kelti NPD ir nebūtinos, kadangi bet kokiu atveju tai yra populiarus sprendimas.
„Manau, kad prezidentas puikiai supranta, kad ištraukdamas NPD kortą, kurią jis ištraukė ir pernai, daug anksčiau, nei Vyriausybė jau buvo parengusi šių metų biudžeto projekciją, supranta, kad NPD pasiūlymas tradiciškai yra populiarus, nes vis vien norisi mažinti mokesčius ir palikti daugiau pinigų žmonių kišenėse. Gal apie tai diskutuoti ir nereikėjo“, – svarstė jis, apibendrinęs, kad susitikimas praėjo keistai.
„Tas tarimosi žanras man yra be galo keistas (...), kai išeini iš susitikimo nesupratęs, apie ką buvo sutarta arba kas buvo sutarta. Galų gale, kokia Prezidentūros pozicija apie minimas problemas“, – tikino Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį G. Nausėda susitiko su energetikos, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, Savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, jame aptartos galimos infliacijos pasekmių švelninimo priemonės.
Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje G. Nausėda siūlė neatidėliojant didinti NPD, taip pat svarstyti skirti 100 eurų vienkartines išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, taip pat daugiavaikes arba neįgalų vaiką auginančias, finansinių problemų turinčias šeimas.
„Tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai ir labai kukliai. Drįsčiau teigti, kad šios priemonės praktiškai nesprendžia infliacijos problemos. Diskusijoje kalbėjome apie kur kas platesnį spektrą priemonių, kurios galėtų padėti išgyventi infliacijos problemą, tarp jų minėtos tiek mokesčių politikos, tiek pajamų augimo skatinimo, tiek energetikos, tiek ir tam tikros kainodaros savivaldybėse priemonės“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvoje sausį išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 12,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Statistikos departamento duomenimis, išankstinis mėnesinis (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,8 proc.
