Pavojus saugumui – tik blefas?
Dėl darbo apmokėjimo sąlygų su vadovybe nesutarianti Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ profesinė sąjunga, vienijanti daugiau nei trečdalį darbuotojų, nutarė vasario 8 dieną 8 val. pradėti neterminuotą streiką.
Pagrindiniai jos reikalavimai yra pasirašyti kolektyvinę sutartį, pagal kurią atlyginimai būtų indeksuojami kasmet, priklausomai nuo infliacijos ir minimalaus darbo užmokesčio pokyčių, kad vadovybė negalėtų vienašališkai keisti darbo užmokesčio sistemos, nepasitarusi su darbuotojais ir profesine sąjunga, kad darbuotojams būtų mokamos premijos ir būtų susitarta dėl metinės viršvalandžių trukmės.
„Streike tikrai dalyvausiu“, – užtikrintai portalui lrytas.lt sakė „Achemos“ darbuotojas Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).
Anot jo, gamykloje procesai sudėtingi ir juos reikia nuolat prižiūrėti. „Taip, yra kompiuterių, bet jeigu darbuotojas į visą procesą neįsikiš, mano nuomone, gamykla be darbuotojų visiškai turėtų sustoti per parą“, – pasvarstė jis.
Ketvirtadienį „Achemos“ vadovybė pranešė, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės Birutės Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir kelia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, gali būti padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – komentare žiniasklaidai teigė įmonės atstovai.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė portalui lrytas.lt sakė esanti pasipiktinusi tokiais įmonės vadovybės pareiškimais: „Tai spaudimas ir visiškas blefas.“
Sumokės daugiau, kad nestreikuotų
Įmonėje dirba apie 1,2 tūkst. darbuotojų. Andriaus žiniomis, apie 800 iš jų planuoja streikuoti. „Achemos“ profesinė sąjunga darbuotojams net yra parengusi atmintines, kuriose pažymima, kad streiko metu reikia ramiai atsistoti ir išeiti, draudžiama gadinti inventorių.
„Visa tai paremta Darbo kodeksu, kad visi veiksmai būtų teisėti ir mums niekas negalėtų pareikšti kaltinimų“, – teigė Andrius.
Visgi bus ir tokių, kurie vasario 8 d. savo darbo vietos palikti neplanuoja, o tam yra priežastis.
„Ketvirtadienį administracija surengė susitikimą ir pareiškė, kad tie, kurie darbo metu neis streikuoti ir liks savo darbo vietoje, už tą laiką gaus dukart didesnį darbo užmokestį. O tie, kurie iš kitos pamainos ateis pavaduoti išeisiančių, gaus triskart didesnį užmokestį.
Jei streikas truks parą, tai gaus daugiau už parą, jei truks dvi – tada už dvi. Grubiai tariant, jei už tą dieną darbuotojas gautų 50 eurų, tai neišėjęs streikuoti gaus 100 ar net 150 eurų“, – pasakojo Andrius.
„Mes net pradėjome juoktis. Tam pinigų įmonė jau turi? O atlyginimas tai neturi?“ – neslėpė pykčio jis.
AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas portalui lrytas.lt patvirtino, kad streiko metu darbo vietos nepaliksiantiems darbuotojams iš tiesų bus mokama daugiau. Vieniems dvigubai, kitiems – trigubai, kaip ir pasakojo Andrius.
Anot vadovo, tokių veiksmų imamasi ne be reikalo. R.Miliauskas priminė, kad „Achema“ yra įtraukta į strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašą, joje eksploatuojami pavojingi dujų, elektros energijos, trąšų gamybos ir kiti chemijos pramonės įrenginiai. Darbuotojams palikus darbo vietas, be priežiūros palikti įrenginiai gali ne tik sugesti, bet ir sukelti avariją.
„Mes, kaip darbdavys, privalome maksimaliai užtikrinti žmonių saugumą bei sklandų gamyklos darbą“, – sakė jis.
I.Ruginienė patikino apie šiuos siūlomus didesnius užmokesčius žinanti: „Jie aktyviai papirkinėja darbuotojus, kad nestreikuotų. Jie bando apgauti darbuotojus, kad neva viskas yra gerai, kad tik jie neitų streikuoti.
Bet darbuotojai nėra kvaili. Juk eilinį kartą matome, kad savininkai sau išsimoka milijoninius dividendus, o darbuotojai kaip buvo be pinigų, taip be jų ir lieka.“
Anot jos, „Achemos“ darbuotojai neteisybę kentėjo jau dvejus trejus metus, tad dabar daugelis pasiryžę eiti iki galo ir streikuoti, kol įvyks pokyčiai.
„Tikiuosi, kad darbuotojai išliks stiprūs ir nepasiduos manipuliacijoms, pažadų dalijimui, o kovos už savo teises“, – išreiškė palaikymą ji.
Vis dėlto, anot su portalu lrytas.lt kalbėjusio Andriaus, gundymas papildomu atlygiu – sūris spąstuose.
„Bet mes ir taip dabar jau esame išdirbę per daug valandų. Metų pabaigoje turėsime eiti neapmokamų atostogų, kad gamykla negautų baudų. Bet tie, kurie dirbs už streikuojančius, sukaups dar daugiau darbo valandų ir jiems už tai reikės dar ilgiau sėdėti neapmokamose atostogose. Tai administracija nutyli ir bando sugundyti dirbti už neva dukart didesnį atlygį, nors iš tiesų darbuotojai daugiau negaus“, – sakė vyras.
Tačiau tokius Andriaus žodžius įmonės generalinis direktorius neigė: „Netiesa. Už viršytą darbo laiko normą darbuotojui mokama kaip už viršvalandinį darbą arba, jo prašymu, viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmečių atostogų laiko. Tai nėra neapmokamų atostogų laikas.“
Dalį prašymų įvykdė
Profesinės sąjungos pirmininkė B.Daškevičienė BNS ketvirtadienį sakė, kad paskelbus streiko datą vadovybė pažadėjo kai kurių pakeitimų, tačiau pagrindinio reikalavimo – pasirašyti kolektyvinę sutartį – neįvykdė.
„Pranešta, kad padaryti pakeitimai, koreguojama naujai siūloma darbo užmokesčio sistema, įvedama 20 proc. premija į tarifinį atlyginimą, todėl daugumos darbuotojų atlyginimai nenukentės. Pagerinimas yra, bet jo nepakanka, kol kas iš darbdavio atstovų kalbos apie kolektyvinės sutarties pasirašymą nesulaukėme. Darbuotojai nori raštiško įsipareigojimo ir be jo nesitrauks“, – BNS kalbėjo B.Daškevičienė.
Andrius piktinosi, kad vadovybė tam tikrų veiksmų ėmėsi tik tada, kai apie šią situaciją pradėta kalbėti viešai žiniasklaidoje. Tačiau, anot jo, blogiausia išlieka tai, kad kolektyvinė sutartis nepasirašoma ir neva valdžia tokius darbuotojų prašymus vadina reketu.
„Kolektyvinė sutartis įpareigotų bendrovę, dalį pelno atiduoti ir mums, jei ji dirbtų pelningai. Jeigu nepasiektų apie 30 mln. eurų pelno, tada mes neprašytume nieko, bet jei pelnas siektų 30 mln. ir daugiau, tada prašytume vieno mėnesio atlyginimo dydžio išmokos. Jeigu pelnas būtų 40 mln. eurų, prašytume dviejų mėnesių atlyginimų dydžio išmokos“, – pasakojo Andrius.
Jis pripažino, kad 2 tūkst. eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių Jonavoje tikrai nėra prastas. Tačiau, kad tokį atlyginimą gautų, darbuotojai privalo dirbti 240 val. viršvalandžių per metus.
„Jei viską paskaičiuotume, galų gale pamatytume, kad gauname tiek, kiek ir „Maximos“ krovėjas. Šiuo metu net „Barboros“ kurjeriai uždirba daugiau, o jiems juk nereikia dvejus ar trejus metus mokytis, kad galėtų eiti dirbti“, – piktinosi Andrius.
VDI Administravimo skyriaus komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė penktadienį BNS patvirtino apie Kauno teritorinio skyriaus inspektorių sausio 17 dieną „Achemoje“ atliktą neplaninį patikrinimą bei jo metu nustatytus darbo laiko pažeidimus.
„Darbdavys neužtikrino, jog būtų nepažeista maksimali viršvalandžių trukmė per metus, t. y. bendrovės darbuotojai, nesant bendrovėje kolektyvinės sutarties, dirba daugiau kaip šimtą aštuoniasdešimt valandų viršvalandžių per metus. Taip pat nustatyta, kad darbdavys neužtikrino, jog darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko režimas (...) nepažeistų maksimalaus 52 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko“, – rašoma komentare.
Pasak VDI atstovės, už šiuos ir kitus pažeidimus skirta 120 eurų bauda darbdavio atstovui. Jo pavardės J. Bielskienė teigė neturinti teisės įvardyti.
Tačiau „Achemos“ vadovybė teigia, kad profsąjunga viršvalandžių esą nederina tyčia, o darbuotojai papildomai dirba savo iniciatyva.
„Ši problema yra sena ir viršvalandžiai visada buvo, tačiau profsąjunga tyčia jų nederina, nors to prašo patys darbuotojai. Kiekvienas darbuotojas, norintis dirbti viršvalandžius, yra pateikęs prašymą raštu ir tai yra daugiau darbuotojų iniciatyva, o ne įmonės“, – teigiama bendrovės komentare BNS.
Įmonės teigimu, viršvalandžius siekiama sumažinti, tačiau dėl pandemijos jų panaikinti nepavyko.
„Įmonė, siekdama sumažinti viršvalandžius, įsteigė papildomus 11 etatų ir taip viršvalandžių skaičius buvo sumažintas, tačiau dėl pandemijos ir išaugusio sergančiųjų darbuotojų skaičiaus viršvalandžių visai panaikinti nepavyko, ką tikimės išspręsti artimiausiu metu“, – rašoma komentare.
