„Bendrąja prasme mes galime pritarti prezidento išsakytiems pasiūlymams, bet velnias slypi detalėse ir labai svarbus yra „dizaino klausimas“. Prezidentūroje vakar pristatėme savo matymą. Išskyrėme dvi dalis: trumpo laikotarpio sprendimai, fokusuota socialinė parama, politika nukreipiant resursus labiausiai pažeidžiamiems ir reikėtų galvoti apie automatinius pagalbos mechanizmus, tuo pačiu imant pamokas iš kovidinės aplinkos“, – penktadienį Lietuvos banke sakė G.Šimkus.
LB valdybos pirmininkas aiškina, kad negalėtų vienpusiškai atsakyti, ar pateikti pasiūlymai galėtų prisidėti prie dar didesnio infliacijos augimo, nes tam reiktų atlikti sudėtingus skaičiavimus. Pasak jo, galima įvardinti, kad labai staigiai išaugusi šildymo kaina mažina galimybes vartoti kitas prekes.
„Yra mitas, kad atsiranda infliacinių pajamų į biudžetą. Jos ir atsiranda, ir neatsiranda, teoriškai jos turėtų didinti surenkamą pridėtinės vertės mokestį, bet, kita vertus, išaugusios energijos kainos mažina galimybes įsigyti prekes ir paslaugas, mažina jų įsigyjamus kiekius. Nėra, kad vienpusiškai galėtum pasakyti, jog infliacija padidina biudžeto pajamas“, – tikino G.Šimkus.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G.Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.
Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vyriausybė yra pritarusi Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės PVM tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
