„Pinigų politikos posėdyje šį kartą nebuvo prognozių. Turėjome diskusijas, nuomonių apsikeitimą ir, be abejo, aukštesnių palūkanų normų aplinkoje pasikalibravimas prieš kovo posėdį, jis yra svarbus. Nes tuo metu jau bus ir makroekonominės prognozės ir, matyt, kažkoks galvojimas apie ateitį“, – penktadienį Lietuvos banke atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, trumpojo laikotarpio infliacijos tendencijos atsispindi jau gruodį skelbtose ECB prognozėse, tačiau sąlygos, kurios yra įvardijamos kaip poreikio kelti palūkanų normas indikatoriai, nėra išpildytos. Jis pažymi, kad Valdančioji taryba yra numačiusi, jog infliacija turi viršyti 2 proc. prognozę ne tik trumpuoju laikotarpiu, taip pat turi būti reikšmingų įrodymų, kad infliacija tvirtai išliks bent šiame lygyje, o bendrosios infliacijos lygis taip pat pasieks 2 proc. ribą šiomis sąlygomis.
Vis tik, pasak G. Šimkaus, net ir šių kriterijų išsipildymo atveju yra numatyta, kad palūkanų kėlimo būtų imtasi tik įgyvendinus ir kitus, prieš tai numatytus veiksmus.
„Jeigu tos sąlygos išsipildo, tuomet yra numatyta tam tikra seka. Pirma, turi būti užbaigta turto pirkimo programa. Ir tada jau būtų didinama palūkanų norma. Visa tai pasakius, nereiškia, kad informacija keistųsi, tai nebūtų reaguojama, bet ta informacija turi reikšmingai keistis, ir faktas yra tas, kad didžiulė šitos infliacijos, kurią stebime dabar, dalis yra nulemta energijos kainų šoko“, – tikino jis.
Spartaus atlyginimų augimo tendencijos, kurios dalies ekspertų įvardijamos, kaip viena iš sąlygų, leidžiančių didinti palūkanų normas, taip pat yra ryškiai pastebimos tik Lietuvoje, o ne visoje Europoje, akcentuoja šalies centrinio banko vadovas.
„Ne mažiau svarbus dalykas yra darbo užmokesčio dinamika. Iš Lietuvos perspektyvos atrodo, kad visur taip yra, bet čia tik Lietuvoje darbo užmokestis auga 12 proc. per metus. O šiaip, jeigu paimtume euro zonos vidutinius dydžius, darbo užmokesčio augimas yra vangus“, – atkreipia dėmesį G. Šimkus.
Taip pat, pasak Lietuvos atstovo ECB Valdančiojoje taryboje, pastarieji kainų augimo ženklai Vakarų Europoje ir kitose Baltijos šalyse leidžia tikėtis, kad infliacija jau pasiekė viršutinę ribą ir daugiau nebeaugs.
„Euro zonos mastu infliacija yra rekordas, bet kai kuriose šalyse, tose flagmanėse, kaip Vokietijoje, infliacija sausį jau yra mažesnė negu gruodį. Ispanijoje – panašiai. Taip pat Latvijoje ir Estijoje yra tas pats. Ta specifika rodo, kad pikas jau yra kažkur čia“, – pažymi G. Šimkus.
ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB ketvirtadienį nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.
Savo paskutinio posėdžio gruodį metu ECB paskelbė pradedantis laipsnišką obligacijų programos masto mažinimą. Valdančioji taryba patvirtino gruodį posėdyje pinigų politikos klausimais priimtus sprendimus. Bankas neatnaujins savo skelbiamų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių iki kito savo posėdžio kovą.
