„Lifosos“ vadovo Rimanto Prosevičiaus teigimu, bendrovė tikslių galimų nuostolių dar neapskaičiavo, tačiau jie „būtų milijoniniai“, o šiuo metu ji ieško alternatyvių eksporto į Ukrainą kelių per Latviją ar Lenkiją.
„Milijoniniai nuostoliai turėtų būti, jeigu čia užsidarys, todėl ieškome alternatyvų per Latviją ir Lenkiją, bet čia mums pabrangs“, – naujienų agentūrai BNS sakė R.Proscevičius.
Pasak „Lifosos“ vadovo, gabenant per Latviją viena produkcijos tona vidutiniškai pabrangtų apie 20 eurų, per Lenkiją – apie 40 eurų. Krovinius gabenant automobiliais eksportas išbrangtų 80-90 eurų už toną.
R.Proscevičiaus teigimu, galvojant, kaip išgelbėti perspektyvia rinka laikytą Ukrainą, netikėtai pabrango transportavimo kaštai ir pačioje Lietuvoje – „Lietuvos geležinkeliai“ nuo sausio pranešė apie papildomus mokesčius už infrastruktūrą.
„Pranešė, kad įveda infrastruktūros mokestį ir viskas. Šiemet sausį gavome iš geležinkelių raštą, kad didina kainą – nori pasidengti nuostolius“, – teigė „Lifosos“ vadovas.
„600 tūkst. eurų metams gaunasi bendri mūsų su Klaipėdos krovos kompanija „Begos“ (per ją „Lifosa“ eksportuoja produkciją jūra – BNS) nuostoliai dėl krovinių pabrangimo logistikoje“, – pridūrė jis.
Anot „Lifosos“ vadovo, jei geopolitinė situacija toliau prastėtų ir, pavyzdžiui, būtų uždraustas žaliavų, ypač amoniako, tranzitas iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą, gamykla galėtų apskritai sustoti.
„Kol kas viskas judesyje – eina mūsų tranzitas – siera, amoniakas, fosfatinės žaliavos. Tačiau jeigu iš Rusijos amoniako negausime, galime ir sustoti“, – sakė R.Proscevičius.
Registrų centrui pateiktoje įmonės finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2020 metais „Lifosa“ pagamino per milijoną tonų įvairių trąšų ir per 1,5 mln. tonų sieros ir fosforo rūgščių. 95 proc. produkcijos iškeliavo į Europos rinką: Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją ir Ukrainą.
Registrų centro duomenimis, 2020 metais „Lifosa“ gavo 315,2 mln. eurų pajamų – 10,6 proc. mažiau nei 2019 metais, jos audituotas grynasis pelnas mažėjo 6,4 proc. iki 16,8 mln. eurų.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.
Minsko draudimas, be „Lifosos“, atsiliepė Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ ir naftos perdirbėjai „Orlen Lietuva“.
„Orlen Lietuva“ BNS praėjusią savaitę teigė, kad įmonė nukreips Ukrainai skirtus krovinius į Lenkiją per jos valdomą Mockavos terminalą, o „Achema“ sakė, kad produkciją gali nukreipti per Latviją.
„Orlen Lietuva“ pernai į Ukrainą eksportavo daugiau nei 1 mln. tonų produktų, iš jų apie 70 proc. sudarė dyzelinas, apie 20 proc. – benzinas, likusi dalis buvo bitumas, suskystintos automobilių dujos ir aviacinis kuras.
Įsigaliojus draudimui traukinių srautas per sieną su Baltarusija sumažėja 45-iais sąstatais per mėnesį ir sieks 480-540, BNS panešė LTG.
„LTG Cargo“ šiemet planavo per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir jos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų.
Apie draudimą vasario 2-ąją paskelbė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, „Lietuvos geležinkelius“ (LTG) apie tai raštiškai informavo ir NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto taryba, kurios pagrindinė būstinė yra Maskvoje.
