Apie 100 darbuotojų nuo ryto susirinko už bendrovės teritorijos. Ties įvažiavimu budėjo policijos pareigūnai ir apsaugos darbuotojai. Pastarieji neleido pašalinių žmonių į „Achemos“ teritoriją.
Darbuotojai šalikelėje sustatė kelias dešimtis automobilių, kuriuos papuošė plakatais.
„Apgailestaudama pranešu, kad darbuotojai pradėjo streiką. Vienas cechas sustabdytas, netrukus bus stabdomas antras“, – pranešė „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė. Ji negalėjo pasakyti, kiek žmonių dalyvauja protesto akcijoje.
Sprendimas rengti streiką priimtas pernai gruodį, tam pritarė 81 proc. profsąjungos narių – apie 30 proc. visų „Achemos“ darbuotojų. Įmonėje dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų.
Nors kiek anksčiau įmonės vadovybė paskelbė apie sprendimą 3,5 proc. padidinti atlyginimų fondą gamyboje dirbantiems žmonės, ši aplinkybė darbuotojų nesustabdė.
B.Daškevičienė stebėjosi, kad įmonės administracija išvakarėse uždraudė streiką, nors visos procedūros buvo atliktos laikantis teisės aktų. „Achemos“ vadovybė neigė tokius teiginius ir tikino neva buvo paprašyta tik pateikti streikuotojų sąrašus ir tai susiję su saugumu gamyboje.
„Pagrindinis reikalavimas yra pasirašyti kolektyvinę sutartį, pagal kurią atlyginimai būtų indeksuojami kasmet, priklausomai nuo infliacijos ir minimalaus darbo užmokesčio pokyčių“, – aiškino B.Daškevičienė.
Pasak jos, paskelbus streiko datą vadovybė pažadėjo kai kurių pakeitimų, tačiau pagrindinio reikalavimo – pasirašyti kolektyvinę sutartį – neįvykdė. Kolektyvinę sutartį norima pasirašyti dvejiems metams.
„Didžiausias siekis, kad darbuotojai būtų girdimi, o mes naujosios atlyginimų skaičiavimo sistemos nesame net matę. Nepasirašyti kolektyvinės sutarties yra pražūtingas kelias“, – įsitikinusi B.Daškevičienė.
Ji vylėsi, kad vis tik pavyks susitarti su administracija išvengiant blogiausių pasekmių.
Pranešta, kad padaryti kai kurie pakeitimai, koreguojama naujai siūloma darbo užmokesčio sistema, įvedama 20 proc. premija į tarifinį atlyginimą, todėl daugumos darbuotojų atlyginimai nenukentės.
„Iki paskutinės minutės bandysime susitarti. Tuomet streikas būtų atšauktas, tačiau tai – daugiau teorinė galimybė“, – išvakarėse kalbėjo B.Daškevičienė. Ji mano, kad streikuos maždaug pusė gamyklos darbuotojų.
Antradienį ryte paaiškėjo, kad jų vis tik prisijungė gerokai mažiau.
Išvakarėse nuspręsta, kad gamyba nebus stabdoma. Technologiniai ypatumai lemia, kad sustabdžius gamybą, ją paleisti iš naujo kainuoja labai brangiai.
Praėjusią savaitę „Achemos“ administracija surengė susitikimą ir pareiškė, kad tie darbuotojai, kurie darbo metu neis streikuoti ir liks savo darbo vietoje, už tą laiką gaus dukart didesnį darbo užmokestį. O tie, kurie iš kitos pamainos ateis pavaduoti išeisiančių, gaus triskart didesnį užmokestį.
Įmonės „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas portalui lrytas.lt tąkart patvirtino, kad streiko metu darbo vietos nepaliksiantiems darbuotojams iš tiesų bus mokama daugiau.
Anot vadovo, tokių veiksmų imamasi ne be reikalo. R.Miliauskas priminė, kad „Achema“ yra įtraukta į strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašą, joje veikia pavojingi dujų, elektros energijos, trąšų gamybos ir kiti chemijos pramonės įrenginiai.
Darbuotojams palikus darbo vietas, be priežiūros palikti įrenginiai gali ne tik sugesti, bet ir sukelti avariją.
R.Miliauskas mano, kad kolektyvinė sutartis neduoda niekam nei papildomų garantijų, nei naudos, o visus susistarimus galima pasiekti vidiniais bendrovės dokumentais.
„Esant tokiai situacijai negalime prisiimti neįvykdomų įsipareigojimų. Tokios sutarties, kokią siūlo profesinės sąjungos, tikrai nepasirašysime“, – pareiškė R.Miliauskas.
Jis taip pat vylėsi, kad galiausiai pavyks rasti susitarimą ir streikas bus nutrauktas. Vadovas pridūrė, kad bendrovė visada suinteresuota bendrauti su darbuotojais.
Pirmas toks Lietuvoje
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas yra pirmas tokio masto protestas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Padėtį „Achemoje“ ji pavadino „karo stoviu“, o jį, I.Ruginienės teigimu, sukūrė pats darbdavys.
I.Ruginienė tikisi, kad ateityje darbuotojai Lietuvoje aktyviau gins savo teises. Darbdaviui atsisakant pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri yra pagrindinis įmonės profesinės sąjungos reikalavimas, ir žadant be sutarties didinti atlyginimus, I.Ruginienė tai vadina „blefu“.
„Keistas elgesys, treti metai darbuotojai maitinami žodiniais pažadais, o kai paprašome įsipareigojimo raštu, darbdavys atsisako. Tai blefas: dabar gali pažadėti bet ką, kad tik nutrauktų streiką, bet realių ketinimų nėra. Darbdavys kalba, kad atlyginimai nėra maži, bet juk juos darbuotojai uždirba kruvinu prakaitu. Logiška, kad dešimtis milijonų pelno šiai įmonei uždirbantys žmonės tikisi kažkokios grąžos, pasidalijimo“, – naujienų agentūrai BNS antradienį sakė I.Ruginienė.
Anot jos, streikas yra kraštutinė priemonė, iki tol išbandžius daug kitų būdų. „Streikas nėra tas įrankis, kuris traukiamas iš kišenės kiekvieną dieną, tai trejų metų procesas. Buvo įspėjamosios akcijos, visi įmanomi keliai išbandyti. Darbuotojų kantrybės taurė perpildyta. Darbdavys laikosi pozicijos – aš teisus, darbuotojas – kvailas, kaip pasakysiu, taip ir bus. Norisi kitokių santykių, susitarimo kultūros, bet tam reikia sėsti prie stalo, o ne žarstyti pažadus ir juos užmiršti. Darbuotojai pavargo gyventi tokiu režimu, prašo pažadus įteisinti raštu. Tai labai paprastas prašymas“, – sakė I.Ruginienė.
Anot jos, toks streikas – pirmas Lietuvos pramonėje, jis įrodo, kad darbuotojai tikrai pavargo tartis.
„Įsivaizduokite, kiek darbuotojai turėjo būti nualinti, kad tam pasiryžtų. Mes, lietuviai, šiaip labai kantrūs, ne kokie pietiečiai, kurie šoka į gatves streikuoti po menkiausios žiežirbos. Viliuosi, kad Lietuvoje atsiras daugiau žmonių, kurie ryšis ginti savo teises“, – kalbėjo LPSK vadovė.
Pasak LPSK pirmininkės, Lietuvoje vis dar yra nemažai didelių bendrovių, kurių darbuotojų siekiai yra ignoruojami, nors netrūksta ir pavyzdinių darbo santykių ir susitarimų, o anksčiau prie tokių pavyzdžių buvo priskiriama ir „Achema“.
„Turime tikrai gražių pavyzdžių, kai darbdavys supranta, kad reikia investuoti į darbuotoją, nes tada jis uždirba daugiau įmonei, tai labai paprasta ekonomikos pradžiamokslio taisyklė. Pati „Achema“ anksčiau buvo geras pavyzdys, gaila, kad su šia įmone atsitiko taip. Tik pastarąjį dešimtmetį ėmė blogėti. Kas atsitiko – į šį klausimą turi atsakyti patys savininkai“, – sakė I.Ruginienė.
Jonavos meras stebi streiką
Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad savivaldybė atidžiai stebi streiką didžiausioje miesto pramonės įmonėje „Achema“. Jis sako kol kas nesiruošiantis imtis tarpininko vaidmens siekiant sutarimo, bet ir neatmeta tokios galimybės.
Anot mero, tikimasi, kad šios dienos įvykiai paskatins abi puses aktyviau derėtis bei rasti kompromisą, tačiau vietos valdžia kol kas nebandė padėti nesutariančioms pusėms ieškoti sprendimo.
„Neturime teisės įsitraukti į privačios bendrovės konfliktą, į peripetijas neįsitraukiame, neplanuojame imtis kitokių proaktyvių veiksmų, stebime situaciją, su abiem pusėmis palaikomas ryšys. Jeigu viskas užsitęs ar pakryps bloga linkme, neatmetu galimybės su jomis kalbėtis, bet šioje situacijoje ne kalbos ir raginimai, o geranoriškumas yra svarbiausi. Norisi, kad situacija kuo greičiau išsispręstų taikiai, nebūtų eskaluojama ar tęstųsi neapibrėžtą laiką“, – BNS kalbėjo M.Sinkevičius.
Jis taip pat tikino gavęs užtikrinimą, kad dėl streiko ir gamybos proceso stabdymo pavojus aplinkai ir gyventojams nekyla.
„Į vietos valdžios nuogąstavimus dėl saugumo atsižvelgta, atskiros gamyklos dalys sustabdytos, nematau, kad streikui vykstant pirmą dieną reikalavimai saugumui būtų ignoruojami“, – sakė miesto meras.
M.Sinkevičiaus teigimu, pasigirdus žinių, kad prie protestuotojų gali prisijungti su bendrove ir jos darbuotojais nesusiję asmenys, imtasi papildomų saugumo priemonių.
„Su policija kalbame apie tvarkos palaikymą, nes buvo pasigirdę informacijų, kad prie protestuotojų jungsis įvairių maršų dalyviai. Saugumas mums svarbiausias“, – sakė M.Sinkevičius.
