„Nėra jokio pagrindo daryti skubotas išvadas“, – Europos Parlamento (EP) komitetui sakė Ch.Lagarde, ECB šiuo metu patiriant spaudimą dėl itin aukštos infliacijos euro zonoje, kuri sausį siekė 5,1 proc. ir buvo didžiausia nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais.
Pasibaigus ketvirtadienį vykusiam ECB valdančiosios tarybos posėdžiui, Ch.Lagarde nepakartojo ankstesnio vertinimo, kad palūkanų normų didinimo 2022 metais tikimybė yra „labai maža“. Vietoj to banko vadovė pareiškė, kad ECB sprendimas priklausys nuo turimų duomenų ir atitiks banko planus pirmiausia užbaigti pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.
Tokie jos komentarai supurtė finansų rinkas ir, be kita ko, paskatino lūkesčius, kad ECB gali padidinti palūkanų normas kur kas greičiau.
Ch.Lagarde EP komitetui sakė, kad ECB valdančioji taryba per kitą savo posėdį kovą pirmiausia „labai atidžiai įvertins“ naujausias banko infliacijos ir augimo prognozes ir tik tuomet žengs kitą savo žingsnį. Išankstiniai duomenys rodo „padidėjusią tikimybę, kad infliacija stabilizuosis ties mūsų užsibrėžtu“ 2 proc. tikslu, teigė ji.
ECB vadovė taip pat pabrėžė, kad euro zonos šalys „nerodo tokių pat perkaitimo ženklų kaip kitos didelės ekonomikos“, čia omenyje turėdama JAV ir Jungtinę Karalystę, kur centriniai bankai sugriežtino pinigų politiką.
Atsakydama į klausimą dėl pajamingumo, Ch.Lagarde nurodė, kad ECB pasitelks „visas reikiamas priemones, kad galėtų užtikrinti, jog mūsų pinigų politika būtų tinkamai įgyvendinama.“
Labiau įsiskolinusios Pietų Europos šalys yra itin jautrios didėjančiam pajamingumui, o tai savo ruožtu daro įtaką prieinamam išlaidų finansavimui.
